Pasak jo, tyrimai atskleidė metalo pakitimus, panašius į tuos, kuriuos sukelia didelio dažnio sprogimas. K. Zieglerio žodžiais, galėjo sprogti medžiagos "Semtex" arba "Hexa Composite", skirtos suardyti metalui. Nuo jų per metalą pereina smūgio bangos.
Šie bandymai pateikė "trūkstamą grandį", įrodančią, jog laive įvyko sprogimas, pareiškė Vokietijos jūrų teisės specialistas Peteris Holtappelsas (Peteris Holtapelsas). Jo bendrovė atstovauja "Estonia" stačiusiai laivų statyklai "Meyer Werft".
Pačios "Meyer Werft" atliktas tyrimas rodo, kad devyni išsigelbėję žmonės, kurie visi buvo skirtingose kelto dalyse, maždaug 1 val. ryto išgirdo garsų sprogimą. Tuoj po to keltas nuskendo.
Švedijos laivininkystės administracija ir "Estonia" laivininkystės linijos prezidentas teigia, kad tuoj po to, kai laivas nuskendo, žurnalistams buvo perduoti grasinimai įvykdyti sprogdinimą, sakė Vokietijos televizijos prodiuserė Jutta Rabe (Juta Rabė), dalyvavusi narų ekspedicijoje, kurios metu buvo paimti mėginiai.
Pasak jos, jaunas estas Paavo Pruulas (Pavas Prulas), kuris Talino uoste ėjo sargybą mokomajame laive "Linda", išgirdo radijo pokalbius tarp prieplaukos viršininko ir "Estonia". "Jie aptarė bombos paieškas ir sakė, kad nieko nesugebėjo rasti", sakė J. Rabe.
Tyrimų rezultatai prieštarauja oficialiai tyrimo išvadai, kad keltas nuskendo dėl ekstremalių orų sąlygų ir konstrukcijos trūkumų.