Dėl "Estonijos" žūties - dar viena versija

1994 metais įvykusią kelto "Estonia" katastrofą galėjo sukelti sprogimas, teigiama sekmadienį išspausdintame Didžiosios Britanijos dienraščio "The Independent" pranešime.
Vokietijos ir Jungtinių Valstijų laboratorijose buvo ištirti du metalo gabalai, atpjauti netoli kelto priekyje esančio automobilių trapo. Ant šių liekanų rasta požymių, rodančių, kad prieš keltui nuskęstant, jo korpusą pažeidė sprogimas, pareiškė laikraščiui Vokietijos Brandenburgo žemės laboratorijos atstovas Kurtas Ziegleris (Kurtas Cygleris).

Pasak jo, tyrimai atskleidė metalo pakitimus, panašius į tuos, kuriuos sukelia didelio dažnio sprogimas. K. Zieglerio žodžiais, galėjo sprogti medžiagos "Semtex" arba "Hexa Composite", skirtos suardyti metalui. Nuo jų per metalą pereina smūgio bangos.

Šie bandymai pateikė "trūkstamą grandį", įrodančią, jog laive įvyko sprogimas, pareiškė Vokietijos jūrų teisės specialistas Peteris Holtappelsas (Peteris Holtapelsas). Jo bendrovė atstovauja "Estonia" stačiusiai laivų statyklai "Meyer Werft".

Pačios "Meyer Werft" atliktas tyrimas rodo, kad devyni išsigelbėję žmonės, kurie visi buvo skirtingose kelto dalyse, maždaug 1 val. ryto išgirdo garsų sprogimą. Tuoj po to keltas nuskendo.

Švedijos laivininkystės administracija ir "Estonia" laivininkystės linijos prezidentas teigia, kad tuoj po to, kai laivas nuskendo, žurnalistams buvo perduoti grasinimai įvykdyti sprogdinimą, sakė Vokietijos televizijos prodiuserė Jutta Rabe (Juta Rabė), dalyvavusi narų ekspedicijoje, kurios metu buvo paimti mėginiai.

Pasak jos, jaunas estas Paavo Pruulas (Pavas Prulas), kuris Talino uoste ėjo sargybą mokomajame laive "Linda", išgirdo radijo pokalbius tarp prieplaukos viršininko ir "Estonia". "Jie aptarė bombos paieškas ir sakė, kad nieko nesugebėjo rasti", sakė J. Rabe.

Tyrimų rezultatai prieštarauja oficialiai tyrimo išvadai, kad keltas nuskendo dėl ekstremalių orų sąlygų ir konstrukcijos trūkumų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Vokietija suka galvą, ką daryti su Prancūzija, kuri stovi ant bedugnės krašto (31)

Iškart po Vokietijos susivienijimo 1990 m. daugelis prancūzų jos bijojo, tačiau dabar šalys apsikeitė vaidmenimis. Bet vokiečiai ne tiek bijo Prancūzijos, kiek baiminasi dėl jos ateities, puslapyje „Project Syndicate“ teigia garsus prancūzų politologas Dominique`as Moisi.

D. Britanijos „geležinės ledi“ stiliaus pasirinkimas sukėlė apkalbų laviną (14)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May vėl atsidūrė dėmesio centre, tačiau šį kartą ne dėl politikos, o dėl aprangos – visiems užkliuvo jos mūvėtos odinės kelnės, kainuojančios 995 svarus (1181 Eur). Tokį brangų drabužį politikė pasirinko vieno laikraščio fotosesijai, skelbia „The Guardian“.

Globalizacijos kryžkelė: priešintis jai ar keisti strategiją? (12)

Žvelgiant į statistiką, 2016-ieji buvo pasaulio ekonomikos tęstinumo metai, nes šių metų veiklos rezultatai pernelyg neatitolo nuo kelerių ankstesnių metų rezultatų. Esminiai pokyčiai buvo politiniai. Tai, kad pagreitį įgavo antiglobalistinis judėjimas, byloja apie tam tikrą pasaulio lyderių, ramiai ir taikiai gyvavusių nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, nesusikalbėjimą.

Iš Artimųjų Rytų į Europą sugrįžo apie pusantro tūkstančio džihadistų (38)

Apie trečdalis iš 5 tūkst. europiečių, kariavusių džihadistų pusėje Sirijoje ir Irake, sugrįžo į Europą, kur kai kurie jų gal būt yra gavę įsakymus rengti išpuolius, perspėjama trečiadienį ES kovos su terorizmu tarnybos ataskaitoje.

Dviratininkams Kabule sportuoti yra pavojinga dėl savižudžių sprogdintojų

Zahra Ronna važinėja dviračiu laisvuoju stiliumi Kabule. 18-metė – viena iš 50-ies narių dviračių klubo „Užsuk ir važiuok“.