„Taip“ stovykla buvo susitelkusi į tarptautinę kovą su džihadizmu po lapkričio 13-ąją 130 žmonių gyvybių nusinešusių atakų Prancūzijos sostinėje, o prieš imigrantus nusistačiusi partija tvirtino, kad glaudesni ryšiai su ES gali tik padidinti atėjūnų srautą.
Danija yra ES ir Europolo, tarpžinybinės Europos agentūros, kovojančios su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir terorizmu, narė.
Tačiau ši šalis gali pasitraukti iš tos agentūros ateinančiais metais, nes ji tik ribotai prisideda įgyvendinant ES teisingumo ir vidaus reikalų politiką, kai Danijos rinkėjai 1992 metais atmetė Mastrichto sutartį.
Kopenhagai buvo suteikta išimčių dėl prisijungimo prie euro zonos, taip pat gynybos, teisingumo ir vidaus reikaluose, todėl danai galiausiai pritarė Mastrichto sutarčiai per kitais metais surengtą balsavimą.
Tačiau dėl tų išimčių Danija negalėtų likti Europolo nare, kai bus pakeistas šios ES agentūros statusas. Prognozuojama, kad ta reforma bus įvykdyta ateinančiais metais.
Dabar rinkėjų prašoma atsakyti, ar jie galvoja, kad Danija turėtų atsisakyti išlygų teisingumo politikos srityje ir pereiti prie modelio, naudojamo Britanijoje bei Airijoje, kurios kiekvienu atveju atskirai sprendžia, kuriuos Bendrijos teisės aktus vykdyti.
Dešinioji premjero Larso Lokke Rasmusseno ir keturių kitų partijų vyriausybė tvirtina, kad atsakyti „Taip“ būtų geriausias būdas užtikrinti Danijos tolesnę narystę Europole ir kad tai padėtų Danijos policijai kovoti su smurtiniu ekstremizmu bei tarptautiniu nusikalstamumu.
Kita vertus, oponentai įsitikinę, kad atsisakius dabartinių išimčių Briuseliui būtų suteikta per daug galių, todėl jie pageidauja, kad būtų deramasi dėl atskiros sutarties, kuri leistų pasilikti Europole.
„Mes atsisakysime viso savo suverenumo teisingumo srityje, jeigu ištarsime „Taip“, – naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė euroskeptiškos, prieš imigrantus nusistačiusios Danijos liaudies partijos (DPP) lyderis Kristianas Thulesenas Dahlis.
DPP tvirtina, kad Danija rizikuoja prarasti savo imigracijos politikos kontrolę.
Trečiadienį vienos apklausos rezultatai rodė, kad „Ne“ stovykla turi šiek tiek daugiau (42 proc.) šalininkų negu „Taip“ kampanija (38 proc.), bet 18 proc. respondentų dar nebuvo apsisprendę.
Tačiau praeitą savaitę viena apklausa prognozavo, kad penktadalis danų tapo labiau nusiteikę balsuoti „Taip“ po lapkričio 13-osios atakų Paryžiuje.