Danija, ketvirtoji mažiausia 15 narių vienijančios ES valstybė, rugsėjo 28 dieną balsuos, ar prisijungti prie pinigų sąjungos, atsisakyti branginamos kronos ir įvesti eurus.
Eurams pritariančiai stovyklai - pagrindinėms politinėms partijoms, verslininkams bei žiniasklaidai - paskutinis euro kurso kritimas įvyko kaip niekad nelaiku.
Antradienį anksti ryte euro kursas nukrito iki naujo "rekordo" - 84,80 centų bei 90,70 jenų. Palyginti su 1999 metų sausiu, kai valiuta buvo įvesta, jos kursas nukrito daugiau kaip 27 procentais.
Visuomenės nuomonės apklausų rezultatais, tikėtinas "ne" procentas pastarosiomis dienomis staigiai išaugo, kai euro kursas smuko finansų rinkose. Vienoje iš "Gallup" apklausų antradienį euro priešininkai 12 proc. lenkė šalininkus.
Neigiamas danų sprendimas gali tapti dar vienu stipriu smūgiu eurui. Tačiau danų "ne" pasekmės gali būti liūdnos ne tik eurui, kuris, tikėtina, kris dar labiau.
Politikos analitikai mano, kad neigiamas atsakymas padidins susiskaldymą tarp ES branduolio integracijos šalininkų bei tų, kurie, kaip ir Danija, nedalyvauja pinigų sąjungoje.
"Ne" keleriems metams praktiškai užtvers kelią surengti panašų referendumą prie euro zonos taip pat neprisijungusiose Britanijoje bei Švedijoje.
"Tai bus akivaizdus paskatinimas tiems, kurie remia glaudesnį Europos branduolio valstybių bendradarbiavimą", teigė Michaelas Emerson (Maiklas Emersonas) iš Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro.
"Galbūt kiek per anksti teigti, ar (neigiamas balsavimas) paskatins dviejų lygių Europos formavimąsi, tačiau tikrai paskatins svarstymus", sakė ekspertas.
Danai Europoje jau seniai įgijo kietakakčių savarankiškumo ir nepriklausomybės gynėjų reputaciją. 1992 metų birželio 2 dienos referendume jie sudrebino ES pamatus, 50,7 proc. balsų atmesdami Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartį, kurioje buvo numatytos ekonominės ir pinigų sąjungos gairės.
Padėtį išgelbėjo proeuropietiškai nusiteikęs Danijos politinis elitas, sugebėjęs įtikinti likusias ES valstybes padaryti Danijai keturias išimtis: dėl pilietybės, gynybos (Danija nesijungtų į Vakarų Europos Sąjungą), iš dalies dėl pinigų (Danija neįsijungtų į galutinę, trečiąją, Europos pinigų sąjungos fazę) bei vidaus reikalų politikų. Po sėkmingos agitacinės kampanijos 1993 metų gegužės 18 dieną 56,8 proc. balsų modifikuotai Mastrichto sutarčiai pritarė ir Danijos rinkėjai.
Tačiau šį kartą koalicinės vyriausybės aktyvios pastangos gali būti bergždžios...