Tikrai nekentėdami dėl „tuščio lizdo“ sindromo mapiai yra linkę imtis naujų projektų, kai jų vaikai palieka namus. Jie žino naujausias technologijas, mėgsta keliauti į tolimas vietas ir džiaugiasi galimybe mėgautis prabanga.

Švedijoje, kur kilo šis akronimas, mapiai turi savo žurnalą, kuris juos apibūdina kaip vyresnio amžiaus žmones, „turinčius laiko ir pinigų bei noro juos išleisti“.

„M“ pavadinto žurnalo redaktorė Amelia Adamo sako: „Mūsų yra daug, mes smalsūs, norime daryti įtaką ir jaustis dalimi visko, kas vyksta. Pirmiausia mes buvome hipiai, po to jupiai, o dabar mapiai“.

Remiantis „M“, šešiasdešimtmetis – tai naujas keturiasdešimtmetis. Tarp geriausių mapių pavyzdžių yra seras Mickas Jaggeris, nerodantis jokių sulėtėjimo ženklų, nors pernai jam suėjo 67-eri.

Japiai (jauni miesto profesionalai – young urban Professional) buvo fenomenas prieš tris dešimtmečius, dinkiai (dvigubos pajamos, kol kas jokių vaikų – double income, no kids yet) atsirado prieš dvidešimt metų, o mapiai kitame dešimtmetyje turėtų tapti dominuojančia jėga.

Tyrimų centro „Civitas“ vadovė Anastasia de Waal pastebi: „Neseniai penkiasdešimtmečiai ar šešiasdešimties sulaukę žmonės būtų galvoję apie ritmo sulėtinimą. Bet taip šiandien nebėra“.

„Viena iš priežasčių yra ta, kad žmonės gyvena kur kas ilgiau ir turi stipresnę sveikatą. Mes nebegalvojame apie keturiasdešimtmetį kaip apie vidutinį amžių. Galima kalbėti apie naują gyvenimo ciklą – 30-metis dabar prilygsta 18 ar 21 metų amžiui prieš kelis dešimtmečius, nes tuomet prasideda pusiau suaugusio žmogaus gyvenimas. Žmonės tuokiasi vėliau, vėliau susilaukia vaikų. Tad kai pasieki 50 ar 60 m., tai ir yra naujasis vidutinis amžius“.

„Bet vis dar yra atsakomybės. Galbūt prižiūrėti vyresnius giminaičius. Tačiau ši grupė yra tikriausiai gana finansiškai saugioje pozicijoje, ir jie gali būti dinamiški savo gyvenimuose. Jie yra geresnėje padėtyje negu dauguma jaunesnių žmonių, kuriems reikia mokėti būsto paskolą ir auginti mažus vaikus“.

„Taip pat egzistuoja pasitenkinimo jausmas, kad gyvenime nemažai pasiekta, tačiau galima dar daugiau nuveikti. Vienas iš pozityvių ilgesnio gyvenimo aspektų yra tai, kad po išėjimo į pensiją dar galima padaryti daug įdomių dalykų. Šis amžius neturi reikšti sulėtėjimą, o tai didelis pasikeitimas“, – pažymi A. de Waal.