"JAV prezidento tikėjimas tuo, kuo jis tiki, ir skirstymas tarp gėrio ir blogio, aš manau, yra skirtingi dalykai", - sakė M.Albright, parašiusi knygą apie religiją ir užsienio santykius.- Busho absoliuti tiesa - štai kas verčia mus taip nerimauti".
Respublikonas G.W.Bushas atvirai pripažino, kad jo krikščioniškas tikėjimas nulemia jo kaip prezidento sprendimus. Anot G.W.Busho, jis meldėsi Dievui prašydamas jo patarimo ir prieš JAV vadovaujamų pajėgų invaziją į Iraką.
Kai kurie musulmonai kaltina JAV prezidentą pradėjus Viduramžių laikų kryžiaus žygį prieš musulmonus. Tuo tarpu Baltieji rūmai sako nesą nusiteikę prieš islamą, tačiau tik prieš tuos, kurie jo vardu vykdo teroristinius išpuolius.
Pasak M.Albright, G.W.Busho religinis kategoriškumas padarė JAV užsienio politiką "stingesnę ir kitoms šalims dar sudėtingiau su ja sutikti".
"Savo knygoje "Galingieji ir visagalis" (The Mighty and the Almighty) M.Albright prisimena, kaip tuometinis Teksaso gubernatorius G.W.Bushas krikščionims sakė, esąs įsitikinęs, kad Dievas nori jį matyti prezidentu.
Knygoje cituojami ir 2004 metų respublikonų suvažiavime pasakyti jo žodžiai "iš už žvaigždžių mus pasiekė raginimas kovoti už laisvę".
"Kai kurie jo žodžiai yra tikrai perdėti, - sakė M.Albright sekmadienį Londone, kur dalyvauja savo knygos reklaminėje kampanijoje.
"Kai jis sako "Dievas yra mūsų pusėje", tai (šie žodžiai) labai skiriasi nuo (buvusio JAV prezidento Abrahamo) Lincolno žodžių "Mes turime būti Dievo pusėje", - mano M.Albright.
Irakas blogiau nei Vietnamas
69-erių metų prezidento J.Carterio administracijoje aštuntajame dešimtmetyje dirbusi ir nuo 1997 iki 2001 metų B.Clintono valstybės reikalų sekretorės pareigas ėjusi M.Albright yra įsitikinusi, kad Irako karas "su laiku gali būti priskirtas prie didžiausių užsienio politikos katastrofų JAV istorijoje".
Anot M.Albright, šis karas tikriausiai yra blogesnis už Vietnamo karą, ir ne dėl žuvusių žmonių skaičiaus, o todėl, kad Artimieji Rytai yra sunkiau prognozuojamas rajonas nei Pietryčių Azija.
Ji taip pat būgštavo dėl "didėjančios Irano įtakos" regione ir perspėjo, kad etninio smurto tarp šiitų ir sunitų protrūkis gali virsti visą Persijos įlanką apimančiu konfliktu.
"Mes neturėtume veltis į seną istorinę sunitų ir šiitų kovą", - mano ji.
Paklausta apie jos pačios religines pažiūras M.Alright atsakė, kad "jos religinė aplinka yra labai paini".
Gimusi Čekoslovakijoje ji buvo auklėta kaip Romos katalikė, vėliau gyveno Britanijoje ir JAV, kur tapo anglikone, susituokė, ir tik vėliau sužinojo turinti žydiškų šaknų.
Todėl ji atsargiai vertina bet kurią religiją, kuri tvirtina skelbianti absoliučias ir neginčytinas tiesas, sakė M.Albright.
Šiomis dienomis ji save vadina "episkopalinės (JAV anglikonų) bažnyčios nare su katalikiškais pagrindais" ir prisimena, kaip būdama mergaitė meldėsi Mergelei Marijai ir kaip tai daro iki šiol.
"Aš žinau, kad tikiu Dievą, tačiau turiu abejonių, o tos abejonės yra tikėjimo dalis", - sako buvusi JAV valstybės sekretorė.