Prezidento rinkimai Baltarusijoje jau įvyko, pranešė šalies CRK atstovas, remdamasis tuo, kiek ateina rinkėjų balsuoti į apylinkes.
Jo nuomone, "rinkimai jau įvyko". Drauge CRK atstovas pabrėžė, kad kiti oficialūs duomenys apie rinkėjų aktyvumą bus 14 val. vietos laiku.
Prezidento rinkimai Baltarusijoje laikomi įvykę jeigu balsavime dalyvavo daugiau kaip 50 proc. piliečių, įtrauktų į rinkėjų sąrašus.Baltarusijos prezidentas laikomas išrinktas, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė balsavime dalyvavusių piliečių.
Apklausos A.Lukašenkai žada pergalę
Dabartinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus užsitikrino daugiau kaip 70 proc. balsų ir gali būti perrinktas ketvirtai penkerių metų kadencijai jau pirmame rate, rodo valstybinės televizijos ONT užsakymu atlikta pabalsavusių rinkėjų apklausa.
Apklausos duomenimis, A.Lukašenka laimėjo 72,2 proc. balsų, o opozicijos kandidatai - Andrejus Sanikovas ir Vladimiras Nekliajevas surinko po 6,1 proc. balsų.
Tuo tarpu analitinio centro "EsooM" surengtos rinkėjų apklausos duomenimis, už A.Lukašenką balsavo dar daugiau - 79,1 proc. rinkėjų.
Tačiau DELFI primena, kad šias apklausas vykdė prezidento administracijai artimos organizacijos. Tuo tarpu Rusijos nepriklausoma komunikacijų bendrovė „Inside“ skelbia beveik dvigubai mažesnį palaikymą.
Balsalapį į urną įmetė mažametis sūnus
Baltarusijos lyderis A. Lukašenka sekmadienio rytą atidavė savo balsą šalies prezidento rinkimuose. Jo balsavimo biuletenį į urną įmetė jo jaunesnysis sūnus Nikolajus. Prieš balsavimą prezidentas padovanojo gėlių vienai moteriai - rinkimų komisijos narei, kuri užregistravo jį kaip rinkėją.
A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad jeigu iškovos pergalę rinkimuose, neketina jos švęsti.
"Jeigu kas nors mano, kad rinkimais viskas baigiasi, tas tiesiog blogai išmano politiką ir nieko nesupranta apie valstybės gyvenimą. Po rinkimų darbas tik prasideda. Todėl, jeigu viskas bus sėkmingai, vadinasi, nuo rytdienos man reikės galvoti apie ateitį, o ne švęsti pergalę", - sakė jis.
Atsakydamas į klausimą, kaip praleis šią dieną, prezidentas pabrėžė, kad "viskas bus kaip įprasta".
"Ateinu mano, kaip tai buvo anksčiau, ant stalo 15 kg dokumentų, nors aš vakar ir užvakar susitvarkiau, liko tik vienas lagaminėlis. Išnagrinėsiu šiuos dokumentus, išsiųsiu juos į administraciją, pavakarieniausiu, jeigu bus geras oras - paslidinėsiu slidinėmis ir eisiu miegoti", -sakė A.Lukašenka.
"Jūs šiandien matote visiškai lygaus ir neginamo prezidento vieną dieną", - pridūrė Baltarusijos valstybės vadovas.
"Šiandien ir mano, kaip dabartinio prezidento, ir jų (pozicijos kandidatų) likimą nuspręs Baltarusijos liaudis", - pabrėžė A.Lukašenka.
"Nuspręs (liaudis) antrąjį ratą - bus antrasis ratas, nuspręs naujus prezidento rinkimus - mes turime konstituciją - bus nauji prezidento rinkimai. Pirmojo rato užteks tam, kad būtų galima nuspręsti, koks bus šalies likimas, ir išrinkti prezidentą - vadinasi, per vieną ratą nuspręsime. Bet nuspręs tik Baltarusijos liaudis", - sakė prezidentas.
"Štai balsadėžės, jums esant jos bus atidarytos, išdėlioti balsalapiai, juos suskaičiuos komisijos nariai ir paskelbs verdiktą", - pridūrė jis.
Perspėjimus apie klastojimus vadino silpnumu
Po balsavimo prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad opozicijos rengiami protestai žlugs, o kitų kandidatų pareiškimai apie valstybės vadovo rinkimų klastojimą rodo jų silpnumą.
"Jūs žinote, aš vertinu jų (opozicijos pareiškimus apie rinkimų pripažinimą negaliojančiais) taip pat, kaip ir jūs, taip pat, kaip ir užsienio žurnalistai. Kai rinkimai įvyks, tada bus galima daryti kokius nors pareiškimus", - sakė A.Lukašenka sekmadienį 1-oje Minsko rinkimų apylinkėje, atsakydamas į "Interfax" korespondento klausimą.
Pasak Baltarusijos valstybės vadovo, rinkimus įvertinti turi atitinkamos įgaliotos organizacijos.
"Jeigu politikai, kurie eina į rinkimus, dar prieš pusę metų kalba apie klastotes, vadinasi, jie tiesiog nepasirengę, vadinasi jie juos jau pralaimėjo", - pabrėžė A.Lukašenka ir pridūrė, kad "jie seniai pasmerkė save pralaimėjimui".
Baltarusijos prezidentas taip pat pareiškė, kad nesankcionuotos opozicijos akcijos sekmadienį Minske nebus. "Nieko (žmonių) šiandien aikštėje nebus", - sakė jis.
Drauge Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad valdžios veiksmai griežtai atitiks įstatymo normas.
"Kas laukia akcijos šalininkų? Skaitykite mūsų įstatymus. Viskas bus visiškai pagal įstatymus.Taip pat pasakytina ir apie saugumą. Nesijaudinkite, nieko (žmonių) aikštėje nebus", - sakė A.Lukašenka.
Opozicija nesugebėjo susivienyti
Opozicija taip ir nesugebėjo susitarti dėl vieno kandidato iškėlimo, kaip ir per ankstesnius rinkimus.
Tarp kandidatų yra gerbiamas poetas Vladimiras Nekliajevas, buvęs užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Sanikovas ir ekonomistas Jaroslavas Romančukas.
Vienas iš pagrindinių opozicijos kandidatų į Baltarusijos prezidentus A. Sanikovas sekmadienį atidavė balsą savo rinkimų apylinkėje, praneša agentūros "Interfax" korespondentas.
56 metų A.Sanikovas pareiškė žurnalistams, kad balsavo "už laisvą Baltarusiją". Jis taip pat patvirtino, kad pasibaigus balsavimui dalyvaus protesto akcijoje Minsko Spalio aikštėje. Mitingo metu opozicija ketina reikalauti, kad būtų surengti nauji rinkimai, kuriuose nedalyvautų šiame balsavime ketvirtos penkerių metų kadencijos siekiantis Aleksandras Lukašenka.
Kandidatas, kuris vadovauja populiariausiam Baltarusijoje opozicijos tinklalapiui "Chartija-97" ir yra judėjimo "Europinė Baltarusija" vadovas, atvyko į savo rinkimų apylinkę su žmona Irina Chalip ir sūnumi.
1996 metais, protestuodamas prieš konstitucijos pakeitimą, jis pasitraukė į opoziciją iš užsienio reikalų ministro pavaduotojo posto.
A.Sanikovas ragina palaikyti gerus santykius su Rusija ir drauge Baltarusijai prisijungti prie Europos Sąjungos. Jis paskelbė, jog pardavė savo butą Minske, kad galėtų finansuoti rinkimų kampaniją.
Neaišku, ar opozicija sutelks protestui
Kaip valstybinei televizijai nurodė Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos sekretorius Nikolajus Lozovikas, balsavimo apylinkės buvo atidarytos 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val., o jas uždarius iškart bus paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai.
Pagrindinis neaiškumas yra dėl to, ar opozicijai pavyks sekmadienį vakare į gatvių protestus pritraukti pakankamai daug šalininkų.
Kandidatas į Baltarusijos prezidentus Grigorijus Kostusevas pabrėžė, kad sekmadienio vakarą numatytas opozicijos protestas bus taikus, bet neatmetė galimybės, kad per jį gali būti panaudota jėga.
Baltarusijos opozicija jau paskelbė, kad šie rinkimai yra nesąžiningi, nors ir gavo daugiau laisvės kampanijai bei po 30 minučių nacionalinio eterio laiko kiekvienam kandidatui. Šios precedento neturinčios nuolaidos yra laikomos autoritariško A.Lukašenkos bandymais bent kiek palenkti į savo pusę Europą.
Vis dėlto septyni iš devynių prezidento varžovų jau paragino baltarusius pasibaigus balsavimui ateiti į pagrindinę sostinės Minsko aikštę pasmerkti "nesąžiningų rinkimų".
Teisingais stebėtojai yra pripažinę tik 1994-ųjų rinkimus, per kuriuos A.Lukašenka iškilo į valdžią. Tarptautiniai stebėtojai sako, kad 2001-ųjų ir 2006-ųjų rinkimai toli gražu neatitiko demokratinių standartų.
A.Lukašenka - be pusiausvyros, bet amžinas
Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A.Lukašenka vadovauja savo šaliai beveik visą laiką nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo. JAV diplomatai yra vadinę A.Lukašenką "aiškiai pusiausvyros netekusiu" asmeniu, kuris "ketina likti valdžioje neribotą laiką", rodo vienas "WikiLeaks" paskelbtas pranešimas, kurį penktadienį publikavo "The Guardian".
56 metų buvęs kolūkio pirmininkas, kuris sukūrė tikrą neosovietinę tvirtovę izoliuotame Europos kampelyje, Vakaruose bene dažniausiai būdavo vadinamas žmogumi, vadovaujančiu "paskutinei tikrai diktatūrai" Europoje, - taip jį buvo apibūdinęs Vašingtonas.
Rusija jį laiko vis mažiau nuspėjimu ir nelogiškai besielgiančiu partneriu, o vietos rinkėjai - žmogumi, kuris nelinkęs atsisakyti valdžios ir daryti nuolaidų savo oponentams.
Slopindamas demokratijos Baltarusijoje siekiančias jėgas, kurias sudaro daugiausia jaunimas, A.Lukašenka laimėdavo visus rinkimus ir, kaip rodydavo oficialūs rezultatai, surinkdavo ne mažiau nei 75 proc. balsų.
Jis atsisako leisti opozicijos nariams laisvai reikšti savo poziciją žiniasklaidoje ar dalyvauti rinkimų komisijose, todėl beveik neabejotina, kad laimės ir šiuos rinkimus, kuriuose, be jo, dalyvauja dar devyni kandidatai.
"Norėjome išsirinkti prezidentą, o išsirinkome carą, kuris nenori perleisti valdžios", - neseniai per vienus televizijos transliuotus rinkimų kampanijos debatus skundėsi kandidatas į prezidentus Vitalijus Rymaševskis.
Tačiau pats A.Lukašenka save laiko kitokiu. Oficialiame prezidento tinklalapyje teigiama, kad jis "priklauso tiems žmonėms, kurių populiarumas labiausiai susijęs su jų asmeniniais nuopelnais ir visuomenės palaikymu".
A.Lukašenkai patinka, kai žmonės jį už akių vadina "batka" (tėveliu). Prezidentas oficialiuose susitikimuose dažnai dalyvauja su savo šešerių metų sūnumi Kolia ir net buvo nusivežęs jį į Vatikaną susitikti su popiežiumi.
"Jis - mano talismanas, mano kryželis, todėl jį "dėviu", - apie savo sūnų sakė Baltarusijos lyderis.
A.Lukašenka visada atmesdavo kaltinimus, kad valdžioje išsilaiko tik dėl rinkimų rezultatų klastojimo. Tačiau pernai jis, patvirtindamas savo ekscentrišką įvaizdį, pareiškė, kad klastojo 2006 metų rinkimų rezultatus - siekdamas sumažinti savo populiarumą.
"Nurodžiau, kad būtų ne 93 proc., o apie 80 proc. (už mane atiduotų balsų) - tiksliai neprisimenu kiek. Kai surenki daugiau nei 90 (proc. balsų), tai psichologiškai nepriimtina. Tačiau tai buvo tiesa", - sakė jis.
Oficialūs rezultatai rodo, kad 2006 metais A.Lukašenka prezidento rinkimus laimėjo surinkęs 83 proc. balsų.
Vienišos motinos užaugintas A.Lukašenka iškilo komjaunimo organizacijose ir užėmė aukštus postus kolūkiuose bei vienoje statybinių medžiagų gamykloje.
Vėliau jis buvo išrinktas į Baltarusijos Aukščiausiąją Tarybą, kurioje pagarsėjo kaip vienintelis deputatas, balsavęs prieš Sovietų Sąjungos panaikinimą 1991 metų gruodį. Šiuo išskirtinumu A.Lukašenka pasinaudojo, siekdamas Baltarusijos prezidento posto per 1994 metų liepą vykusius rinkimus.
Šie rinkimai buvo paskutinieji Baltarusijoje, kuriuos palaikė Vakarų šalių stebėtojai, iš pradžių neįžvelgę A.Lukašenkos autoritarinio elgesio, dėl kurio jo šalis netrukus nutolo nuo Vakarų.
Tačiau padėtis pasikeitė 1995 metų rugsėjį, kai vienose tarptautinėse varžybose dalyvavęs karšto oro balionas, kuriuo skrido du JAV piliečiai, įskrido į Baltarusijos oro erdvę.
A.Lukašenka pareiškė, jog šis incidentas yra šalies suverenumo pažeidimas ir įsakė balioną numušti. Abu oreiviai žuvo, o Vašingtonas liko sukrėstas Baltarusijos vadovo elgesio, smarkiai nulėmusio tolesnį šio lyderio įvaizdį užsienyje.
1996 metais reikalaujant A.Lukašenkai buvo surengtas prieštaringai vertinamas referendumas dėl konstitucijos pakeitimų, kurie jam suteikė beveik diktatoriaus galias ir smarkiai susilpnino parlamentą.
A.Lukašenka nereagavo į Vakarų šalių kritiką ir pradėjo siekti savo šalies susijungimo su Rusija, kuriam įvykus jis būtų galėjęs gauti aukštą postą Kremliuje.
Tačiau bendra valstybė liko tik popieriuje, nes Rusija pradėjo abejoti, ar verta taip glaudžiai susisaistyti su ekonomiškai silpna kaimyne, kurios lyderis buvo linkęs vaidytis su Maskva ne mažiau nei su Vakarų lyderiais.
Trintis tarp Minsko ir Maskvos vėliau tapo itin pastebima: abi šalys ginčijosi dėl įvairiausių klausimų - pradedant muitų tarifais, baigiant bendra valiuta ir bendru požiūriu į užsienio politiką.