Kovos su laisvamaniais
„Pasaulyje pastaruoju metu atsirado daug laisvamaniškų politinių interpretacijų. Komentuojami su mūsų šalies istorija susiję įvykiai, ir komentarai eina ta linkme, kad galiausiai iškraipomas Rusijos įvaizdis. Mes analizuosime visą ateinančią informaciją ir istorinę literatūrą. Skaitysime ir fiksuosime bandymus menkinti Rusijos įvaizdį. Mūsų tikslas ieškoti ir teikti visuomenei realius istorinius faktus, bei kovoti su bandymais tuos faktus interpretuoti“, – teigė Rusijos mokslų akademijos visuotinės istorijos instituto direktorius Aleksandras Čubarjanas.
A.Čubarjanas, kaip ir nemažai kitų jau spėjusių pademonstruoti savo lojalumą valdžiai istorikų, yra naujosios gegužės 15 Dmitrijaus Medvedevo įsaku sukurtos "Komisijos prie Rusijos Federacijos prezidento kovai su mėginimais falsifikuoti istoriją pažeidžiant Rusijos interesus“ narys.
Anot A. Čubarjano, vienas iš „istoriniu faktų kūrimo būdų“ – elektroninė žuvusių karių duomenų bazė. Šiuo metu žadama, kad ji bus suformuota iki 2010 metų gegužės, kai bus švenčiamos eilinės pergalės prieš Vokietiją metinės. Jau yra tiksliai žinoma, kad kovų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje metu žuvo 700 tūkstančių Raudonosios Armijos karių, dar 600 tūkstančių – Lenkijoje. Iki šiol naujai kuriamoje duomenų bazėje yra įregistruota tik 12 tūkstančių žmonių.
Įtrauks ir saugumiečius
Drauge bus suskaičiuoti ir žuvę „vaduojant“ Baltijos valstybes sovietinio saugumo pajėgų NKVD darbuotojai. Iki šiol aukų žuvusiųjų Raudonosiuos Armijos karių skaičius Rusijoje buvo persvarstomas du kartus. Pasibaigus karui buvo tikinama, kad Sovietų Sąjunga prarado 7 milijonus gyventojų, iš kurių tik porą milijonų sudarė kariai. Vėliau mirus Stalinui ir į valdžią atėjus Nikitai Chruščiovui buvo paskelbta, kad skaičius yra mažiausiais trys kartus didesnis. Pastarųjų duomenų tikrumu su tam tikrais patikslinimais iki šiol oficialiai abejojama nebuvo.
Tiesa, pati „Kovos su falsifikacijomis“ komisija šiam darbui nevadovauja tiesiogiai, jos užduotis – koordinuoti. Visus skaičiavimus prezidento įsakymu atlieka ir pateikia gynybos ministerijai priklausantys istorikai. Pastarieji istorijos „falsifikavimą“ taisyti pradėjo nuo Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių Raudonosios armijos karių skaičiaus mažinimo.
Rusijos gynybos ministerijos žuvusių tėvynės gynėjų atminimo įamžinimo valdybos viršininkas Aleksandras Kirilkinas jau spėjo paneigti teiginį, atseit rusų generolai, „užmėtė priešą kepurėmis“. Viršininkas tvirtina, kad sistematizuojant skaičius, padaryti sensacingi atradimai, paneigiantys vokiečių pirmavimą kare.
„Mūsų duomenimis bendras sovietinės armijos žuvusiųjų kare skaičius 8 milijonai 668 tūkstančiai 400 žmonių. Remiantis ta statistika, kurią apie savo žuvusiuosius pateikia vokiečiai, vienam žuvusiam vokiečiui, teko du ir daugiau Raudonosios armijos kariai. Žinant kaip prasidėjo karas, tai visai neblogi skaičiai“, – tvirtino A. Kirilkinas.
Rado slaptą rezervą
Tačiau netgi beveik 9 milijonai žuvusiųjų šiandieniniam Kremliui atrodo pernelyg didelis skaičius. Nors bendras visų žuvusiųjų Sovietų Sąjungos gyventojų skaičius – 27 milijonai nepersvarstomas, lojalūs Kremliui istorikai mano, kad karių dalis šiame skaičiuje, visai nedidelė. Pastarosiomis dienomis pradėta kalbėti, kad 1941 metais, kai Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, į žuvusiųjų gretas buvo nurašyta šimtai tūkstančių karių, kurie pateko į nelaisvę ar tapo partizanais.
„Pirmųjų karo metų statistika labai miglota, joje daug „baltų dėmių“. Nemažai karių užrašytų į mirusiųjų gretas, vėliau grįžo ir sėkmingai kovojo. Taigi skaičiai: vienas prie dviejų ryškiai perdėti.“, – teigė nepriklausomu save vadinantis istorikas Aleksejus Isajevas.
Istorikas, kurio žodžius cituoja, praktiškai visos valstybei priklausančios Rusijos masinio informavimo priemonės, tikina, kad į 8,6 milijono aukų skaičių įtraukti ir tie, kurie emigravo iš Rusijos, negrįžo iš vokiečių nelaisvės, buvo sušaudyti karinio tribunolo sprendimu. Jo skaičiavimais tokių žmonių galėjo būti apie milijoną ar net daugiau.
Domisi ir vokiečiais
„Garsioji vokiečių tvarka, tai mitas. Nereikia pamiršti, kad nacionalsocialistinis totalitarinis režimas, taip pat, kaip ir sovietinis buvo linkęs iškraipyti skaičius savo naudai. Vokiečiai šiais skaičiais tiki arba nori tikėti iki šiol, tai jų reikalas. Mes turime teisę vertinti juos kritiškai“, – kalbėjo A. Isajevas.
Vokietija šiuo metu yra oficialiai paskelbusi, kad II Pasaulinio karo metu prarado apie 6,5 milijono žmonių, iš jų – virš trijų milijonų karių. Be to, yra pripažįstama, kad šis skaičius nėra tikslus. Dar 1953 metais Vokietijoje sudaryta komisija pabrėžė, kad aukų gali būti gerokai daugiau. Tuo pat metu rusai, savo žuvusiųjų skaičių pateikiantys vienetų tikslumu, vis dėl to tvirtina, kad galutinės tiesos niekas niekada nesužinos.
„1941 metais pas mus, kaip ir pas vokiečius 1945 buvo suirutė. Niekas nieko nežino, jokios tikslios statistikos. Gal vokiečių karių žuvo per 6 milijonus, kas žino? Pas mus pavyzdžiui buvo mobilizuota 32 milijonai žmonių, žuvo 27 – 28 milijonai taikių gyventojų, mes nežinome ir niekada nesužinosime kiek žuvo koncentracijos stovyklose. Iki šiol per 4,5 milijono žmonių pavardės nėra žinomos“, – tvirtino buvęs Sovietų Sąjungos maršalas, pučistas Dmitrijus Jazovas, kurio vadovaujama komisija Sovietų Sąjungoje ne kartą perskaičiavo karo aukas taip ir neradusi „ryškių netikslumų“.
Žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare statistika
| Valstybė | Žuvusieji kariai | Patekę į nelaisvę ir dingę be žinios kariai | Bendras žuvusiųjų skaičius (kartu su gyventojais) |
| Rusija | 6,8 mln. | 4,4 mln. | 27 mln. |
| Vokietija | 3,6 mln. | 442,1 tūkst. | 6,5 mln. |