Pasak KGB ir jo ryšius su ROB Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu tyrinėjusių ekspertų, aukštojoje bažnyčios hierarchijoje veikė daugybė informatorių, tarp jų Aleksijus II, kuris, kaip įtariama, buvo užverbuotas 1958 metais ir turėjo Drozdovo slapyvardį.

Beveik visi sovietiniu laikotarpiu įšventinti vyskupai bendradarbiavo su KGB, nurodė tėvas Glebas Jakuninas - sovietinės epochos disidentas dvasininkas ir žmogaus teisių aktyvistas, praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje tyrinėjęs su ROB vadovais susijusias KGB bylas.

„Jie visi buvo informatoriai, - G.Jakuninas sakė naujienų agentūrai AFP. - Tačiau Aleksijus II ypač išsiskyrė iš kitų. Šioje srityje jis buvo itin aktyvus."

Dabar daugelis šių vyskupų turės išrinkti patriarcho įpėdinį. Penktadienį miręs 79 metų dvasininkas per savo karjerą nuo Leningrado dvasinės seminarijos klieriko iškilo milijonų tikinčiųjų dvasinio vadovo.

Vokiškas šaknis turintis ir Estijoje gimęs asmuo, kuris pasaulietiniame gyvenime turėjo Aleksejaus Ridigerio vardą, staigiai iškilo tuo metu, kai oficialiai ateistinė Sovietų Sąjungos vyriausybė nutraukė aršią religijos persekiojimo kampaniją, vykusią šaliai vadovaujant Josifui Stalinui. Tačiau komunistinė vadovybė vėliau budriai sekė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios veiklą.

Patikimiausiu įrodymu, jog Aleksijus II buvo KGB kolaborantas, tapo praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje Estijoje aptiktas dokumentas, kurį paskelbė istorikas Indrekas Jurjo, vadovaujantis Estijos nacionalinio archyvo leidinių skyriui.

„Tai buvo agento „Drozdovo“ užverbavimo aprašymas. Jo tikrasis vardas nebuvo nurodytas, tačiau visi faktai atitiko patriarcho Aleksijaus II biografiją, taip pat jo gimimo data", - I. Jurjo sakė telefonu iš Estijos.

Pasak jo, Aleksijaus II sėkmingą karjerą labiausiai nulėmė jo pasiryžimas bendradarbiauti su sovietinės valdžios pareigūnais, kurie, be kita ko, leido jam lankytis "kapitalistinėse šalyse" su bažnyčios delegacijomis.

„KGB jo smarkiai nespaudė. Jie neturėjo kompromituojančios medžiagos. Jam tiesiog buvo pasiūlyta galimybė iškilti karjeroje. Jeigu jis būtų atsisakęs, tikriausiai būtų likęs eiliniu dvasininku", - I.Jurjo sakė AFP.

Aleksijus II niekada atvirai neprisipažino buvęs informatoriumi, o ROB neigė įtarimus dėl bažnyčioje veikusio plataus KGB kolaborantų tinklo netgi Rusijos žiniasklaidai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje paviešinus daugelį tokio bendradarbiavimo faktų.

Tačiau viename interviu, kurį dienraštis „Izvestija" išspausdino 1991 metais, Sovietų Sąjungos byrėjimo laikotarpiu, patriarchas paprašė "atleidimo" dėl Rusijos Ortodoksų Bažnyčios veiksmų.

Pasakodamas, kaip būdamas Estijos metropolitu sugebėjo pasiekti, kad per tris dešimtmečius valdžia neuždarytų nė vienos cerkvės, Aleksijus II pripažino: „Kad kažką apgintum, reikėdavo atsitraukti kitoje vietoje."

„Ar kitos organizacijos arba kurie nors kiti žmonės, atsakingi ne vien už savo, bet ir už tūkstančių kitų žmonių likimus, nebuvo priversti elgtis panašiais tais metais Sovietų Sąjungoje? - klausė patriarchas. - Tačiau tų žmonių, kuriems skaudino bažnyčios vadovų kompromisai, tylėjimas, priverstinis neveiklumas arba lojalumo (valdžiai) pareiškimai... aš prašau atleisti, suprasti ir melstis."

Pasak buvusio KGB generolo Olego Kalugino, kuris šiuo metu gyvena JAV ir yra parašęs keletą knygų apie sovietinio saugumo darbą, Aleksijus II jautė, jog jis turi bendradarbiauti su valdžia, kad išgelbėtų Bažnyčią.

Kalbėdamas telefonu su AFP, O.Kaluginas pasakojo 1991 metais per vieną pokalbį paklausęs patriarcho, kodėl jis nusprendė bendradarbiauti su slaptosiomis tarnybomis.

Pasak buvusio KGB generolo, Aleksijus II atsakė: „Ką dar galėjau padaryti? Jeigu nebūtume bendradarbiavę, būtume turėję emigruoti arba mus būtų sušaudę ar pasiuntę į lagerius. Aš bendradarbiavau, kad išgelbėčiau Bažnyčią ir save."

O.Kaluginas pasakojo, kad KGB “visiškai, absoliučiai" kontroliavo ROB vadovybę, o dvasininkai padėjo sekti galimus disidentus.

„Jeigu kuris nors tikinčiųjų bendruomenės narys elgdavosi nelojaliai sovietinio režimo atžvilgiu, o dvasininkas apie tai sužinodavo, pastarasis buvo įpareigotas apie tai pranešti", - sakė jis.

„Kad vyskupai buvo KGB informatoriai, nebuvo nieko keista", sakė Xenia Dennen, vadovaujanti Didžiojoje Britanijoje veikiančiam Kestono institutui, kuris tiria religijos istoriją komunistinėse šalyse.

„Sovietiniais laikais visi žinojo, kad svarbiausieji hierarchai turėdavo teikti ataskaitas, - sakė ji. - Tai buvo vienintelis būdas, leidęs Bažnyčiai išlikti legalia organizacija."