Baimindamasis galimo persekiojimo, publikuoti savo tikrojo vardo nepanoręs 73-erių pensininkas žaidžia šachmatais prie Azovo jūros.
„Neleisime karui sutrukdyti mūsų žaidimo“, – patikino jis.
„Jie ateina iš ten“, – pirštu rodydamas Rusijos kryptimi sako jis. Visais laikais Novoazovske dominavo prorusiškos nuotaikos – juk nuo šio miesto iki Rusijos pasienio mažiau nei 20 kilometrų.
Kai miestą kontroliavo Ukrainos kariuomenė, čia gyveno 11 tūkst. žmonių, o kovos beveik visiškai nevyko arba jos buvo nežymios, tačiau dabar Novoazovsko gyventojai neabejoja, kad karas čia ir vėl įsiplieks, „Kyiv Post“ rašo nepriklausomas žurnalistas iš Nyderlandų Stefanas Huijboomas.
„Ne paslaptis, kad rusų kariuomenė čia. Mano žmona – nedidelės parduotuvės savininkė. Ji papasakojo, kad keletas į parduotuvę atėjusių vyrų norėjo atsiskaityti būtent rubliais. Jie – rusai! Jie sugriovė ramybę, kurioje gyvenome!“ – piktinosi Vladimiras, o trys kartu su juo šachmatais žaidę vyrai pritarė šiam jo pareiškimui.
„Norėtume, kad jie išvyktų – tai ne jų šalis“, – sakė garbaus amžiaus Novoazovsko gyventojas.
„Didžiąją gyvenimo dalį gyvenau Sovietų Sąjungoje. Laikau save ukrainiečiu, tačiau pageidaučiau gyventi Rusijoje. Žinote, kodėl? Nes mano žmona yra iš Rusijos. Abu mano sūnūs gyvena Rusijoje. Visa mano šeima gyvena Rusijoje. Ar tai reiškia, kad palaikau karą Ukrainoje? Ne! Rusai neturėtų kariauti Ukrainoje. Tai beprasmiška“, – tęsė vyras.
Vos jam pabaigus sakinį nuaidėjo garsūs artilerijos šūviai.
„Esu senas žmogus, džiaugiuosi, kad turiu klausos sutrikimų“, – juokavo Vladimiras.
Kadaise taikiu kurortiniu miestu buvęs Novoazovskas šiuo metu yra tapęs pagrindiniu Rusijos kariuomenės ir jų parankiniais tapusių prorusiškų separatistų centru.
Panašu, kad šiuo metu jie ir vėl ruošiasi pulti Ukrainos kariuomenės kontroliuojamą Mariupolio uostamiestį, nuo Novoazovsko į Vakarus nutolusį 50 kilometrų ir turintį 500 tūkst. gyventojų.
Visai prie pat Novoazovsko galima pamatyti iš Vakarų į Rytus judantį karinį konvojų, kuris, kaip manoma, atvyko iš Rusijos.
Pirmame patikros punkte Kremliaus remiami separatistai privertė „Kyiv Post“ žurnalistus ištrinti nuotraukas ir vaizdo įrašus.
Artyn prie Rusijos sienos žurnalistams vykti nebuvo leista. Patikros punktą kontroliuoja separatistas vardu Ruslanas.
„Žurnalistams draudžiama vykti šia kryptimi“, – paaiškino jis.
„Ten yra dalykų, kurių neturėtumėte matyti“, – pridūrė Ruslanas.
Norėdamas parodyti, kad nejuokauja, Ruslanas nukreipė šautuvą į žurnalistą ir riktelėjo, kad šis kuo greičiau pasišalintų.
Dauguma Novoazovsko gyventojų neabejoja, kad daugybė čia esančių Rusijos karių gali reikšti tik vieną dalyką – Ukrainos kariuomenės pozicijos bus atakuojamos aršiau.
Pirmieji Rusijos kariai į Novoazovską įžengė 2014 m. rugpjūčio mėn. Jie išstūmė Ukrainos karius iš Mariupolio, nors oficialiai Kremlius šią informaciją griežtai neigė. Nuo tada Novoazovską kontroliuoja separatistai.
Nepaisant čia esančios Rusijos kariuomenės, šalia Mariupolio esančioms Ukrainos pajėgoms įsakyta laikytis vasario 15 d. Minske priimto susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir nevykdyti atsakomųjų apšaudymų.
Nėra aišku, kiek truks ši sąlyginė ramybė ir ar ilgai šie vyrai galės žaisti šachmatais pajūryje nesibaimindami pavojingai priartėjusios karo grėsmės.
DELFI primena, kad Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė apie pradedamą sunkiosios ginkluotės atitraukimą nuo kontakto linijos; toks yra vienas pagrindinių paliaubų susitarimo su prorusiškais separatistais reikalavimų.
„Vykdydama susitarimus, pasiektus Minske vasario 12 dieną, šiandien Ukraina pradeda 100 mm pabūklų atitraukimą nuo fronto linijos“, – sakoma pranešime.
„Šis pirmas sunkiosios ginkluotės atitraukimo žingsnis bus stebimas ir patvirtinamas ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos)“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime.
Sunkiosios ginkluotės atitraukimą Kijevas pradeda pastarosiomis dienomis konflikto zonoje pagaliau įsigaliojus paliauboms, kurios pagal Minsko paliaubų susitarimą turėjo prasidėti vasario 15 dieną.
Visos 100 mm ir didesnio kalibro ginkluotės atitraukimas turėtų padėti sukurti 50-140 kilometrų buferinę zoną tarp kovojančių pusių; jos plotis priklausys nuo ginkluotės tolišaudos.
Pagal Kijevo ir separatistų šį mėnesį pasirašytą taikos planą ginkluotės atitraukimas turi būti užbaigtas per 14 dienų.
Prorusiški separatistai tvirtina jau pradėję savo sunkiųjų ginklų atitraukimą, tačiau ESBO stebėtojai kol kas šios informacijos patvirtinti negali.