Politikai bei ekspertai lygina, daro ateities prognozes, bandydami suprasti, kiek pavojinga ir ar apskritai pavojinga dabartinė situacija valdžiai.
Kaip informuoja newsru.com, akcijos Kijeve tapo didžiausiomis nuo „Oranžinės revoliucijos“ laikų – įvairiais duomenimis, jose susirinko nuo 25 iki 100 tūkstančių žmonių.
Ukrainos opozicija tikisi pakartoti scenarijų, kai po protestų Nepriklausomybės aikštėje pasikeitė valdžia (vietoje Viktoro Janukovyčiaus vadovu tapo Viktoras Juščenka).
Iš šalies daugelis dalykų priminė 2004-uosius, teigia laikraščio „Kommersant-Ukraina“ korespondentas. Tačiau buvo ir skirtumų. Didžioji dalis protestuotojų buvo naujokai – žmonės, nedalyvavę protesto akcijose prieš devynerius metus.
O ir to meto lozungo „Milicija su žmonėmis“ dalyviai neprisiminė – jei ir pakalbindavo uniformuotus vyrus, tai tik norėdami juos pakritikuoti.
Politikai pripažįsta, kad praėjusių dienų įvykiai (nuspręsta pratęsti protestus iki lapkričio 29 d. Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame planuota pasirašyti susitarimą dėl asociacijos tarp ES ir Ukrainos) netaps „2004 m. kopija“.
Rusijos leidinio „Kommersant“ šaltiniai, artimi protesto organizatoriams, mano, jog vargu ar pasikartos „Maidanas 2004“. Jie įvardino kelias priežastis. Visų pirma, šiuo metu nėra buvusio entuziazmo ir masinio įkvėpimo, kuris buvo prieš devynerius metus, žmonės netrokšta naujų sukrėtimų. Antra, opozicijos lyderiai suskaldyti ir vos pajėgūs tapti viena komanda.
Trečia, daugelį Kijevo gyventojų trikdo radikalų iš ultranacionalistinės partijos „Laisvė“ buvimas. Ketvirta, hipotetinis Viktoro Janukovyčiaus nušalinimas nuo valdžios jėga gali išprovokuoti šalies susiskaldymą – rytinės ir pietinės rusakalbės šalies sritys vargu ar būtų už eurorevoliucionierius.
Galiausiai, V. Janukovyčius ir komanda supranta, kad netekę valdžios jie tikrai gali atsidurti kalėjime vietoje Julijos Tymošenko. Vadinasi, priešinsis deseperatiškai – ne taip, kaip 2004 m., cituoja leidinys du pašnekovus.