Pateikiame visą jos tekstą:
Kovo 6 dieną Krymo regioninis parlamentas balsavimu nusprendė, kad pusiasalis nori prisijungti prie Rusijos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui pareiškė, kad taip darydama Krymo valdžia remiasi tarptautine teise. Jos tikslas yra apsaugoti „teisėtus Krymo gyventojų interesus“, pridūrė V. Putinas.
Krymo parlamentas taip pat paskelbė kovo 16 dieną surengsiantis referendumą dėl šio sprendimo. Tiek A. Merkel, tiek D. Cameronas perspėjo V. Putiną nerengti tokio balsavimo. Jo rezultatai būtų iš anksto aiškūs. Europos Sąjungos (ES) ir JAV lyderiai, regis, yra bejėgiai tai sustabdyti. Jie toliau ragina Rusiją neeskaluoti krizės ir vesti derybas su laikinąja vyriausybe Kijeve.
Iki šiol Maskva ignoravo visus tokius reikalavimus. Rusija taip pat atmetė Vokietijos diplomatines pastangas. Pastarosiomis savaitėmis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas - Walteris Steinmeieris bandė suteikti diplomatijai šansą, tačiau Rusija tuo nesusidomėjo. Ir kuo ilgiau ES bei JAV diplomatai mėgina tapti tarpininkais, tuo daugiau V. Putinas gauna naudos iš laiko. Tai reiškia, kad jis konsoliduoja savo gniaužtus Kryme.
Be karinių pajėgų gausinimo, Rusija perima kontrolę ir kitais būdais. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), kuriai priklauso Rusija, buvo užkirstas kelias pasiųsti savo stebėtojus į Krymą. Neginkluoti šios organizacijos stebėtojai kelis kartus buvo grąžinti atgal. Vienu metu į juos net buvo paleisti šūviai.
ESBO atstovas žiniasklaidos laisvei kovo 8 dieną paskelbė niūrią ataskaitą. Dunja Mijatovicius teigė, kad buvo nutrauktos kelių televizijų transliacijos, o jas pakeitė valstybinės Rusijos televizijos. Nutrūko ir Krymo totorių kanalo ATR interneto ryšys. Nežinomi užpuolikai užpuolė žurnalistus ir konfiskavo jų įrangą, pridūrė D. Mijatovičius.
Jeigu Krymo valdžia taip įsitikinusi žmonių parama prisijungimui prie Rusijos, kodėl jie bijo įsileisti į regioną ESBO stebėtojus, žurnalistus ir nevyriausybines organizacijas?
Tai, kas vyksta Kryme, atspindi įvykius Rusijoje. V. Putino valdymas tampa vis represyvesnis ir paranojiškas dėl skirtingų nuomonių. Gali būti, kad jis atspindi jo KGB praeities mentalitetą. Ši tendencija itin išryškėjo tuomet, kai 2012 metais jis buvo perrinktas antrajai prezidento kadencijai, o pastarosiomis savaitėmis dar labiau sustiprėjo.
Maskvoje atleidžiami nepriklausomai mąstantys televizijos laidų vedėjai ir žurnalistai, nes jie išdrįso kritikuoti V. Putino veiksmus Kryme ar objektyviai informuoti apie laikinąją vyriausybę Kijeve.
Kremlius sustiprino susidorojimo veiksmus prieš nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomus viešosios nuomonės tyrimų institutus. Viename Maskvos restorane neseniai buvo užpultos grupės „Pussy Riot“ narės. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo pasodintas už grotų. Ir tai ne pirmas kartas. Atrodo, kad visos nuomonės, neatitinkančios Kremliaus pozicijos, yra užčiaupiamos.
ES ir Jungtinės Valstijos vis dar gali imtis veiksmų. Laukimas, kol diplomatija pradės duoti rezultatų, V. Putinui neša tik naudą. Jis jau pradėjo vienašališkai koreguoti Europos sienas. Jis įtvirtino Kryme pavojingą precedentą ir gali susigundyti eiti toliau. Lenkija, Baltijos šalys ir Švedija supranta, kas skleidžiasi Europoje: šio regiono tvarka ir vertybės po Šaltojo karo dabar yra pažeidžiamos.
ES žingsniai boikotuoti šių metų Didžiojo aštuoneto viršūnių suvažiavimą Sočyje ar sustabdyti derybas dėl bevizio režimo tėra geriausiu atveju simbolinės priemonės. Jos nepakeis faktų Kryme. Naudos duotų tik sprendimas įšaldyti Europoje ir JAV Rusijos bankų bei oligarchų turimas lėšas. ES turėtų rimtai apgalvoti tokias sankcijas. Jeigu Europos lyderiai artimiausiu metu nesiims griežtų veiksmų, bus prarastas ne tik Krymas. Švelnūs ES ginklai pasirodys esą beverčiai.