Ilgaamžė mirė Stafordšyro grafystės Stouno miesto senelių namuose, kuriuose praleido paskutinius aštuonerius savo gyvenimo metus.

Anot ją prižiūrėjusių žmonių, E.Morris tvirtino, jog taip ilgai gyvena todėl, kad kiekvieną dieną išlenkia po stikliuką viskio ir mėgsta virtus svogūnus.

Ketvirtajame dešimtmetyje našle tapusi moteris, dirbusi tarnaite, retkarčiais surūkydavo cigaretę ir važinėdavo dviračiu. Paskutiniais metais ji vis prasčiau girdėjo ir matė, tačiau niekada rimtai nesirgo. Jos vienintelė duktė nuo vėžio mirė 1975 metais.

1999 metų lapkritį Guinnesso rekordų knyga pripažino E.Morris seniausia Didžiosios Britanijos moterimi, o seniausios pasaulio gyventojos vardas jai atiteko po to, kai dokumentais nepavyko patvirtinti tariamai 125 metų konkurentės iš Dominikos Respublikos gimimo datos.