Viršininkams yra tekę išgirsti ir tokių nedarbingumo pasiteisinimų kaip „Man prasidėjo haliucinacijos“, „Įstrigau namuose, nes sugedo durys“ ir „Mano naujoji mergina krimstelėjo į jautrią vietelę“, rašo „The Telegraph“.
Šie pasiteisinimai buvo surinkti apklausus 1 tūkst. darbuotojų ir 1 tūkst. vadovų. Tyrimą užsakė sveikatos paslaugas teikianti bendrovė „Benenden Health“.
Vienas darbuotojas paskambino savo viršininkui pasakyti, jog tą dieną negalės ateiti į darbą, nes yra skubios pagalbos skyriuje dėl kabliuko, įstrigusio liežuvyje.
„Mano šuo labai išsigando ir aš nenoriu palikti jo vieno“ bei „Susižalojau sekso metu“ taip pat pateko tarp priežasčių neateiti į darbą.
Rezultatai parodė, kad šeši iš dešimties vadovų netiki darbuotojų pasiteisinimais, kai jie praneša, jog susirgo.
Taip pat paaiškėjo, jog kas trečias vadovas patikrina susirgusio darbuotojo paskyrą socialiniuose tinkluose, kad įsitikintų, jog jis tikrai sunegalavo ir negali rašyti žinučių.
„Ekonominiu sunkmečiu įmonėms gyvybiškai svarbu kontroliuoti nedarbingumo dienas“, - sakė „Benenden Health“ plėtros direktorė Gill Landon.
„Darbdaviai įtariai vertina darbo dienas, kurios praleidžiamos dėl ligos. Tai nenuostabu, turint galvoje, kaip žmonės mėgina pasiteisinti, kodėl jie neateis į darbą“.
„Be to, patys darbuotojai pripažįsta, kad daugiau kaip penktadalį dėl ligos praleistų dienų jie iš tikrųjų galėjo dirbti“.
„Jei darbuotojai dažnai neatvyksta į darbą, tai gali smarkiai pakenkti verslui – tiek iš finansinės perspektyvos, tiek dėl papildomo krūvio, kuris tenka likusiems darbuotojams“, - sakė ji.
„Tai natūraliai skatina darbdavius atidžiau stebėti darbuotojus, ar jie iš tikrųjų serga. Jie tikrina darbuotojų profilius socialiniuose tinkluose, mėgindami išsiaiškinti, ar jie nemeluoja, arba griežtai vertina priežastis, kuriomis teisinasi darbuotojai“.
„Tačiau reikėtų įspėti ir darbdavius: tyrimas rodo, kad įtampa ir didžiuliai darbo krūviai skatina dažniau imti nedarbingumo dienas“.
„Darbdaviai turėtų užtikrinti personalo gerovę, darbovietėje laikydamiesi efektyvios sveikatos ir gerovės politikos“, - pažymėjo G. Landon.
Tyrimas taip pat parodė, jog kas ketvirtas vadovas atidžiau iškamantinėja iš darbo atsiprašančius darbuotojus, kurie neatrodo pasiligoję. Abejoti tariamais negalavimais juos priverčia ir tokie faktoriai kaip gražus oras ar tai, kad vos prieš dieną tas pats žmogus jautėsi kuo puikiausiai.
Anot tyrimo, vieni atsiprašymai skamba įtikimiau už kitus – labiausiai patikima tokiais negalavimais kaip apsinuodijimas ir vėmimas, virusai bei pilvo skausmai.
Kur kas rečiau norima išleisti iš darbo, jei darbuotojas skundžiasi kaklo ar nugaros skausmais, kuriuos sukėlė patempti raumenys ar nuovargis.
Tyrimas rodo, kad šeši iš dešimties vadovų vienais darbuotojais tiki geriau negu kitais.
Du trečdaliai viršininkų reikalauja, kad susirgęs darbuotojas apie savo ligą jiems praneštų skambindamas, o ne siųsdamas žinutę ar elektroninį laišką.
Didžiausia neigiama nedarbingumo pasekmė yra demotyvacija likusiems darbuotojams, turintiems pavaduoti susirgusius komandos narius. Daug vadovų pripažįsta, kad įmonė nukenčia ir dėl to, jog neturi vidinės nedarbingumo politikos.
Daugiau kaip pusė darbuotojų bijo pranešti savo viršininkui, jog susirgo.
Tačiau darbuotojai pripažįsta, kad daugiau kaip penktadalį iš visų imtų nedarbingumo dienų iš tikrųjų galėjo dirbti.
Tyrimas parodė, kad darbuotojai apsimeta sergantys ir nuo darbo „nusiplauna“ vidutiniškai keturis kartus per savo gyvenimą.
Tačiau trys iš dešimties darbuotojų būna priversti neateiti į darbą dėl ligos, nes patiria didelį stresą ir būna išsekę, o ketvirtadalis lieka namuose dėl nuovargio, kurį sukelia didžiuliai darbo krūviai.
Trečdalis pažymėjo, kad jų įmonei dėl susirgusių darbuotojų kyla daug problemų, nes joje dirba pernelyg mažai žmonių, kad jie galėtų pavaduoti susirgusįjį, o ketvirtadalis sakė susirgę, nes per sunkiai dirbo.
Absurdiškiausių pasiteisinimų sąrašas:
Ant kojos nykščio užkrito pupelių skardinė.
Pernelyg greitai plaukiau ir galva atsitrenkiau į baseino kraštą.
Man įgėlė vabzdys.
Sugedo mano automobilio rankinis stabdis ir nuokalne nuriedėjusi mašina atsitrenkė į žibinto stulpą.
Mano šuo labai išsigando ir nenoriu palikti jo vieno.
Nudvėsė mano žiurkėnas.
Susižalojau sekso metu.
Paslydau ant monetos.
Visą naktį nemiegojau.
Mirė mano mama (asmuo taip pasiteisino antrą kartą).
Man prasidėjo haliucinacijos.
Įstrigau namuose, nes sugedo durys.
Naujoji mano mergina krimstelėjo man į jautrią vietelę.
Duonos skrudintuvu apsideginau ranką.
Šuo sukramtė mano batus.
Serga mano žuvytė.
Nurijau gryno spirito.
Vonios skylėje įstrigo mano kojos pirštas.
Esu skubios pagalbos skyriuje, nes mano liežuvyje įstrigo drabužių kabliukas.
Padauginau alkoholio ir užmigau ant kažkieno grindų – nežinau, kur esu.
Pakeliui į darbą suplyšo mano kelnės.
Naudoju naują kontaktinių lęšių tirpalą ir pradėjo ašaroti mano akys.
Man užgulė nosį.
Mane ištiko plaukų dažymo katastrofa.
Man skauda pirštą.