Vokietijos kanclerė kartu su Turkijos premjeru ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku apsilankė pabėgėlių stovykloje prie Sirijos pasienio kaip tik tuo metu, kai kitapus sienos Alepe režimo ataka pražudė dar dvylika žmonių, o trylika žuvo prie Damasko. A. Merkel mėgina išgelbėti Europos Sąjungos susitarimą su Turkija dėl migrantų grąžinimo. Jungtinių Valstijų vadovas ją šeštadienį pagyrė dėl drąsos, bet ji kritikuojama dėl nuolaidžiavimo autoritarinėms Turkijos prezidento tendencijoms ir pati pripažįsta klydusi.
„Sveiki atvykę į Turkiją, šalį, kurioje pabėgėlių daugiausia pasaulyje“, – taip skelbia transparantas virš Nizipo stovyklos, kurioje gyvena penki tūkstančiai atvykėlių iš Sirijos.
Kruopščiai suplanuotas pasitikimas Vokietijos kanclerei, Turkijos premjerui ir Europos Sąjungos atstovams nė iš tolo nepanašus į pabėgėlių tikrovę šalyje, nė nepripažįstančioje jų pabėgėliais. Stovyklos perpildytos, darbo nėra, Turkija kaltinama atvykėlius įkalinanti, o pastaruoju metu net šaudanti į juos pasienyje. Per pastaruosius mėnesius tūkstančių nebeįleido, kasdien šimtus grąžina į karo draskomą šalį. Be to, žmogaus teisių gynėjai siūlo verčiau aplankyti tuos, kurie buvo jėga deportuoti iš Graikijos.
Po parodomojo susirūpinimo išvalytoje stovykloje surengtos tikros derybos, kur kertasi rimčiausi interesai. A. Merkel svarbu išgelbėti vos prieš mėnesį pasiektą Europos Sąjungos susitarimą su Turkija, kurį ši laiko nepakankamu, o Jungtinės Tautos ir žmogaus teisių gynėjai aštriai kritikuoja.
Ankara reikalauja, kad Bendrija lengviau duotų pažadėtus pirmuosius 3 mlrd. eurų ir iki liepos suteiktų pažadėtą bevizį režimą. Kitaip grasina nebesilaikyti susitarimo, pagal kurį Graikiją pasiekę migrantai grąžinami atgal, o tiesiai iš Turkijos į Europos šalis skraidinami pabėgėliai iš Sirijos.
Kritikai aiškina, kad beatodairiškas migrantų grąžinimas – ne tik nemoralus, bet ir šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę.
Susitarimas nenumato, ir ką daryti su tūkstančiais įstrigusiųjų Graikijoje, kai Makedonija ir kitos Balkanų šalys uždarė sienas. Kai pernykščiai migrantai skandavo padėkas A. Merkel dėl jos atvirumo, šie ją kritikuoja, esą kanclerė ignoruoja dešimt tūkstančių, čia gyvenančių nuo vasario.
„Tikimės, kad A. Merkel atvyks pamatyti mūsų padėties prieš vykdama į Turkiją pamatyti pabėgėlių ten. Čia žmonių būklė bloga, jų padėtis blogesnė negu Turkijoje“, – sakė buvęs Damasko gyventojas Hasanas.
O namie A. Merkel autoritetą griauna kaltinimai, kad dėl migrantų krizės ji užmerkia akis dėl žodžio laisvės ir represijų Turkijoje – ypač kai pati nusprendė leisti jos prezidentui Vokietijoje kelti bylą satyrinės televizijos laidos vedėjui dėl perskaityto eilėraščio, įžeidžiančio Recepą Tayyipą Erdoganą.
„Man apmaudu, kad jį balandžio 4-ąją pavadinau „tyčia įžeidžiamu“, todėl susidarė įspūdis, kad lemia mano asmeniniai vertinimai. Dabar matau, kad tai buvo klaida. Susidarė įspūdis, kuriuo daugelis tebesivadovauja, kad žodžio ir spaudos laisvė nebesvarbi. Man ji svarbi ir bus svarbi“, – tikino A. Merkel.
Amerikos vadovas giria A. Merkel dėl drąsios migracijos politikos ir moralinės lyderystės, bet kai Vengrijos premjeras kaltina Bendriją parsidavus Turkijai, Barackas Obama perspėja, kad Europos susiskaldymas pakirs ir transatlantinį aljansą.
„Tai, kad į Europą migracija nekontroliuojama, laikome esminiu nacionalinio saugumo klausimu. Ne todėl, kad tie žmonės atvyksta į Jungtines Valstijas, bet jei tai destabilizuoja Europą, mūsų didžiausią prekybos partnerį, tai bus blogai mūsų ekonomikai. Jei Europoje ima matytis susiskaldymas, tai silpnina NATO. O tai atsilieps mūsų kolektyviniam saugumui“, – teigė B. Obama.
Nesugebėdami išsiversti Europos Sąjungos jėgomis, lyderiai vasarį netikėtai paprašė NATO pagalbos. Tris laivus į Egėjo jūrą pasiuntusio Aljanso vadovas ketvirtadienį pasidžiaugė, kad priemonės ima nešti vaisių, ir migrantų srautas smarkiai sumažėjo, bet nuo tada jis vėl išaugo dvigubai.
A. Merkel, kurią lydi Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas, aplankė vieną pabėgėlių stovyklą Gaziantepe prie Turkijos ir Sirijos sienos.