Mano hobis – nepagražinta, nenugrimuota realybė. Žagsintis bomželis vietinio prekybcentrio alkoholinių gėrimų skyriuj, pikta kontrolierė troleibuse, kaimynė senutė iš pirmo aukšto, šerianti benamius katinus ir visada išeinanti į kiemą, kai pamato atvažiuojantį taksi automobilį – tai kur kas įdomesnės ir natūralesnės asmenybės už tas, kurios bet kokiais būdais stengiasi išgarsėti.
Kiek daug įdomių žmonių esu mačiusi! Kiek įvairių juokingų/linksmų/įžūlių/graudžių scenų. Nesurežisuotų, nenufilmuotų, neparodytų darbo dienomis patogiausiu eterio laiku.
Paprasti, atrodo niekuo neišsiskiriantys žmonės sukuria įdomiausią ir originaliausią programą. Realūs žmonės ir realūs įvykiai. Kartais kai kurias situacijas be jokių abejonių galima pavadinti šou.
Mokėkime stebėti. Tada nereikės nei kvadratinės dėžutės, nei dalyvių, kuriuos komisija atrenka iš keliolikos tūkstančių. Nes gyvenimas kur kas didesnis už tą dėžutę. Ir mes visi esame dalyviai. Kiekvienas esantis šalia mūsų yra dalyvis. Realybės dalyvis. O tikrasis realybės šou vyksta nuolat. Be sustojimo, be reklaminių pertraukėlių.
Aš žiūriu REALYBĖS šou. O tu?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
