Mėnulį tirs du kosminiai zondai (be žmonių) – LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) ir LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter).
Mokslininkai tikisi, kad raketos pakopai „Centaur“ pramušus planetos paviršių, į maždaug 10 metrų aukštį pakils dulkių, dujų ir nuolaužų debesis, kurį bus galima stebėti netgi iš Žemės.
NASA aiškinsis, ar po sprogimo kilusiame debesyje nėra vandens ar garų ženklų. Jei jų būtų rasta, galbūt būtų galima gauti vandens būsimai Mėnulio bazei. Mėnulyje nėra vandens, tačiau saulės šviesos nepaliestuose krateriuose gali būti ledo sankaupų.
LRO palydovas beveik metus skries aplink Mėnulį, jį fotografuos ir sudarinės bene išsamiausią kada turėtą Mėnulio paviršiaus žemėlapį.
Tai pirmoji kosminė misija nuo 1999 m. kelionės į kosmosą laikų.
Kai pastaraisiais metais mažiausiai du amerikiečių kosminiai palydovai užfiksavo vandenilio ir deguonies (sudedamųjų vandens dalių) pėdsakų pietiniame ir šiauriniame ašigaliuose esančiuose krateriuose, astronomai iškėlė prielaidą, kad prieš milijardus metų kometų lietus galėjo atnešti ledo į Mėnulį, kuriame nėra nei vandens, nei gyvybės.
