„Skriejo ir žemės grumstai, ir akmenys. Net spardė. Kokie žmonės! Zarasų rajone pavasarį iškritus iš stulpo gandralizdžiui trijų kaimų žmonės, padedami elektrikų, ruošė sugrįžtantiems paukščiams vietą, kėlė naują gandralizdį, o čia – šitoks žiaurumas“, – pasakojo panevėžietė. Tik sekmadienį vakarop žmonių pamaitintas mėsa gandras sunkiai užplasnojo ant mokyklos stogo.
Klajojo po miestą
O.Juospaitienė teigė apie skriaudžiamą paukštį pranešusi Gamtos mokyklai, tačiau jos darbuotojai patikino tegalį tik užjausti sparnuotį – iš gamtos paimti gyvūną teturi teisę aplinkosaugininkai.
Pirmaidenį į mokyklą atėjusius M.Karkos vidurinės mokinius vėl pasitiko gandras. Apie neįprastą svečią mokytojams pranešę ketvirtokai tvirtino, kad paukštis prie mokyklos vaikštinėjo jau penktadienį vakare. Vaikai vieni per kitus pasakojo, kaip suaugusieji elgėsi su klydinėjančiu gandru.
„Mes žaidėme stadione krepšinį. Atėjo girti vyrai su šunimi ir jį paleido. Matėme, kaip gandrą kandžiojo, – kalbėjo vienas iš ketvirtokų.
„Mačiau, kaip vyrai spardė gandrą, krepšinio kamuolį metė į jį“, – pridūrė kitas. Nuo žmonių nukentėjęs gandras vakar vis dar vaikštinėjo aplink mokyklą stebėtinai arti prisileisdamas žmones. Jau po kelių valandų paukštis pastebėtas gretimoje Statybininkų gatvėje, vakar jau klaidžiojo prie Klaipėdos 102-ojo namo – atrodė, kad susidomėjusių žmonių apsuptis baltasparnio nė kiek netrikdė.
Žmonės spėja, kad paukštis į miestą galėjo atklysti iš šalia Panevėžio esančio Bliūdžių kaimo.
Aplinkosaugininkams nepasidavė
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas teigė per savaitgalį sulaukęs ne tik sunerimusių gyventojų skambučių apie į miestą atklydusį gandrą – aplinkosaugininkams ramybės nedavė ir ugniagesiai, ir policijos pareigūnai.
„Problema ta, kad jis nors gerai gal ir nepaskrenda, bet vaikšto. Gaudydami paukštį tik sužalotume“, – aiškino A.Mikašauskas.
Vis dėlto nuvykę gelbėti sparnuočio aplinkosaugininkai sugrįžo nieko nepešę – gaudyti pasiruošusiems vyrams pamojavęs sparnais paukštis užplasnojo vėl ant mokyklos stogo.
Pasak Panevėžio regiono aplinkos pasaugos departamento direktoriaus Valdemaro Jakšto, kad sparnuotis, užuot išskridęs į šiltuosius kraštus, atsidūrė mieste, gali būti kalti ir žmonės.
„Yra tokių labai geros širdies – šėrė tol, kol laukinį paukštį pavertė kone naminiu. Dabar jis ir nebebijo žmogaus. Kiek gulbių, ančių neišskrenda! Pripranta būti lesinamos, o paskui žiemą gauname pranešimų apie lede įšalusius paukščius. Tas gandras išskristi irgi jau pavėlavo. Bet kol kas jo nei paimti galime, nei turėtume kur padėti paėmę. Kai nusilps, bus pagautas ir į prieglaudą nuvežtas“, – tikino V.Jakštas.
Priglaus kaime
Gamtoje išgyventi nebepajėgiančius gyvūnus priglobiančios Gamtos mokyklos direktorės Reginos Kliminskienės nuomone, veikiausiai gandras neišskrido ne todėl, kad priprato prie žmonių.
„Gamtos šauksmas stipresnis už pripratimą. Jei būtų sveikas, vis tiek išskristų. Būna, kad pas mus keletą metų išgyvenę sparnuočiai prisijungia prie būrių ir išskrenda“, – pasakojo direktorė.
Per praėjusius metus į Gamtos mokyklą atvežti 65 nelaimėliai gyvūnai, išgydyti ir į laisvę išleisti 43. Per metus krito 24 augintiniai. R.Kliminskienės teigimu, daugiausia atvežama susižalojusių paukščių. Mokykloje iki šiol gyvena viena iš Piniavoje sušaudytų gulbių – be vieno sparno likęs karališkas paukštis savarankiškai negalėtų išgyventi. Dabar mokykloje prieglobstį rado 18 laukinių gyvūnų.
Aplinkosaugininkams nepasidavusio gandro mokyklos kaimynystėje gyvenantys žmonės pasiryžę ir toliau neišleisti iš akių.
Pasak O.Juospaitienės, jau atsirado panevėžiečių, sutinkančių atvėsus orams nusilpusį baltasparnį priimti į savo ūkį.
