„Atsakymo, kaip ir kodėl plinta šios rūšies parazitai kol, kas nėra. Taip pat kol kas neištirta, kad bent viena Dermacentor pictus rūšies erkė būtų užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėjais“, - DELFI sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Rita Kazlauskienė.
Įsisegė uostant alyvas
Pasak tyrėjų, sergamumas erkių platinamomis ligomis ir užkrėstų erkių kiekis kasmet didėja. Vis daugiau žmonių parazitų parsineša ne tik iš drėgnų brūzgynų, bet ir iš miestų parkų.
„Erkių platinamomis ligomis užsikrečiama visur. Šiemet buvo atėjęs vyras, kuriam erkė įsisegė Vilniaus mieste, uostant žydinčias alyvas. Erkę į namus gali atnešti kačiukas, šuo. Žmonės pasakoja parazitų radę net parsineštose gėlėse“, - pasakojo R.Kazlauskienė.
Žinoma, tikimybė pasigauti erkę didesnė drėgnuose miškuose, kur mažai saulės, daugiau krūmų ir lapuočių medžių.
„Jeigu yra sausa, pušynas - erkei tikimybė išgyventi labai nedidelė, nes jai reikia drėgmės“, - sakė entomologė. Todėl parkuose, prie gyvenamųjų namų, sodybų, sodų visų pirma patariama rūpestingai pjauti žolę ir genėti krūmus.
Ragina nedelsiant traukti
Žmonių, kuriems buvo įsisegusi erkė, parazitologijos laboratorijose padaugėja įsivyravus vasariškiems orams, ypač po savaitgalių.
„Vis dėlto, ant kūno pastebėjus parazitą, neverta gaišti laiko kelionei į sveikatos priežiūros įstaigą, geriau patiems jį tuoj pat ištraukti“, - patarė R.Kazlauskienė.
Žmonės dažnai klausia, kuo traukti įsisegusią erkę. Pasak gydytojos, tam tinka bet kas, o jei nieko nėra - net pirštai.
Šimtą kartų kartota, kad įkandimo vietos negalima tepti riebalais ar aliejumi. Dūstančiai erkei tik palengviname supurkšti užkratą į žmogaus organizmą, tačiau to nepaisančių žmonių pasitaiko ir šiemet.
„Geriau erkę bandyti traukti suėmus kuo arčiau odos. Jei galvytė pasiliks - tiek to, vėliau bus galima nueiti pas gydytoją ir paprašyti, kad ištrauktų. Tačiau, šalinant parazitą, svarbu nepažeisti jo pilvuko, nesutraiškyti žarnyno“, - pabrėžė specialistė.
Erkinį encefalitą nustato iš kraujo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro parazitologijos laboratorija ištyrimui priima tik gyvas erkes, todėl norint išsiaiškinti, ar parazitas neužsikrėtęs Laimo liga, į indelį reikėtų įdėti žolės. Antraip gyvis uždus.
Pasak R.Kazlauskienės, dar viena sąlyga - kad erkės nebūtų per daug prisisiurbusios kraujo.
„Tokiu atveju mokamo tyrimo patikimumas sumažėja 80 proc., nes per kraujo kūnelius nesimato Laimo ligos sukėlėjų“, - sakė specialistė.
Ar erkė užsikrėtusi erkiniu encefalitu, nustatinėja tik kelios šalies laboratorijos. Vis dėlto, specialistų nuomone, tokiais atvejais tikslingiau tirti ne patį gyvį, o žmogaus kraują, iš kurio po kelių savaičių nuo užsikrėtimo ir nustatomi ligos atvejai.
Mirė 3 žmonės
Kaip DELFI informavo Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro gydytoja-visuomenės sveikatos specialistė Loreta Ašoklienė, duomenų, kiek žmonių šią vasarą užsikrėtė erkiniu encefalitu dar nėra.
„Pirmasis erkių aktyvumo pikas prasidėjo gegužę ir tęsis iki birželio pabaigos, tačiau ligos požymiai pasireiškia tik per 60 dienų“, - sakė DELFI pašnekovė.
Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau ji, priklausomai nuo to, kada diagnozuota, gali būti išgydyta antibiotikais. Erkinio encefalito pasekmės dažnai daug skaudesnės.
Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, pernai nuo šios ligos mirė 3 žmonės, susirgo 462 Lietuvos gyventojai.
Tikimybė, kad šiemet užsikrėtimo atvejų nemažės - didelė. Apie 1970 metus Panevėžio, Šiaulių ir Kauno apskrityse nustatyti „raudonieji“ erkinio encefalito taškai nenyksta, iki šiol yra aktyvūs ir plečiasi.
Vienintelis „baltas plotelis“ erkinio encefalito paplitimo žemėlapyje - Ignalinos rajonas. Specialistai negali paaiškinti, kuo jis išsiskiria, ir tai visus labai domina.
Pasveiksta vienas iš trijų
„Antras erkių aktyvumo laikotarpis fiksuojamas vasaros pabaigoje, rudens pradžioje. Padidėjusio sergamumo priežastis - prasidėjęs grybų ir uogų sezonas. Pradėjus lyti žmonės traukia į miškus, o tai reiškia, kad padidėja tikimybė susitikti erkes“, - aiškino L.Ašoklienė.
Užpernai šia liga susirgo 243 Lietuvos gyventojai. Iš jų 160 užsikrėtė įsisiurbus erkei, 3 - nuo erkiniu encefalitu užkrėsto nevirinto pieno, 80 priežasties nepaaiškino. Susirgusieji erkiniu encefalitu ligoninėse praleido vidutiniškai po 2 savaites, tačiau visiškai pasveikus namo išleisti tik 30 proc. pacientų.
Erkių platinamo užkrato sukeltas smegenų uždegimas ne visus paguldo į patalą, tačiau pakenkimų įvairovė gali būti labai didelė, nuo lengvesnių iki ypač sudėtingų.
Apie 30 procentų erkiniu encefalitu sirgusių žmonių ir po ilgesnio gydymo skundžiasi įvairiais negalavimais, dalis jų lieka neįgaliais, paralyžiuojami.
Painioja su gripu
Kaip rodo Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro statistika, dažniausiai erkiniu encefalitu užsikrečia pensinio amžiaus žmonės (27 proc.), bedarbiai (17 proc.) ir moksleiviai (16 proc.). Kaimo gyventojai dvigubai dažniau nei miestiečiai, vyrai dvigubai dažniau nei moterys.
Ligoniai skundžiasi galvos, sprando skausmais, neaukšta rytine 37,3 laipsnio temperatūra. Susirgimas nustatomas atlikus specifinius kraujo tyrimus.
„Galima sakyti, kad infekcija pasireiškia gripo požymiais, tik tiek, kad daugiausia erkinio encefalito atvejų diagnozuojama vasaros pabaigoje ir rudenį. Žmonėms, kuriuos konsultuojame po erkės įkandimo, patariame maždaug mėnesį apie tai neužmiršti ir stebėti sveikatą, o pasireiškus minėtiems požymiams - kreiptis į gydytoją ir būtinai pasakyti, kad buvo įsisiurbusi erkė“, - priminė Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro specialistė L.Ašoklienė
Sergamumu lenkia tik estai
Teiginius, jog skiepais nuo erkinio encefalito suinteresuotos farmacinės kampanijos ir realiai tokios didelės užsikrėtimo grėsmės nėra, medikai vertina atsargiai. Pagal sergamumą šia erkių platinama liga iš visų Baltijos ir Skandinavijos šalių Lietuvą lenkė tik Estija. Per metus mūsų šalyje encefalitu suserga nuo 169 iki 763 žmonių.
Imunitetas nuo šios ligos keleriems metams susidaro po trijų dozių, tačiau, pasak L.Ašoklienės, ir po dviejų galima jaustis daug saugiau.
„Galimybe skiepytis efektyvia vakcina pravartu pasinaudoti visiems, juolab, kad erkinis encefalitas tik vakcinavimu ir kontroliuojamas. Sergamumo erkiniu encefalitu statistika nerodo, kad šios ligos problema Lietuvoje pučiama“, - pabrėžė L.Ašoklienė.
Kaip gintis nuo erkių
Erkė ant kūno patenka tiesiai nuo žolės ar krūmų, todėl einant į mišką patariama dėvėti uždarus, šviesius drabužius (ant jų geriau matosi erkės), plaukus slėpti po skarele. Kelnių kraštus geriau sukišti į kojines, užveržti rankoves. Erkėms atbaidyti naudojamos ir specialios priemonės - purškalai, tepalai.
Grįžus iš miško medikai rekomenduoja gerai apžiūrėti savo kūną. Šalinti erkę geriausia smailiu pincetu ar adata, įterpus tarp erkės galvutės ir odos, sukant prieš laikrodžio rodyklę ir truktelint staigiu judesiu. Pažeistą vietą reikia patepti dezinfekuojančiu skysčiu.
Gyvos erkės tiriamos laboratorijose. Nustačius, kad ji užkrėsta borelijomis, skiriamas gydymas. Ligonis stebimas pusę metų.
