„Laikausi toliau tos pačios nuomonės, kad Lietuvai, kurioje yra žmonių, atvykusių iš trečiųjų šalių, kaimyninių ir tolimesnių šalių, nėra kažkokia nepakeliama problema perkelti 150 žmonių, kurie galėtų čia gyventi ir integruotis“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
„Dabar bandome rasti kažkokią priešpriešą šio klausimo sprendime. Manau, kad tikrai išspręsime šitą klausimą geriausiu Lietuvos piliečiams ir gyventojams būdu“, – pridūrė Ministrė pirmininkė.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad Lietuva turėtų rinktis finansinį solidarumą ir taip prisidėti prie europinės migracijos politikos įgyvendinimo. Šalies vadovas pastebėjo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo užsieniečių skaičius, todėl maždaug 3 mln. eurų siekiantis kasmetinis įnašas į paramos fondą, jo akimis, būtų priimtinesnis sprendimas.
Visgi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė, jog Lietuva pagrįstai tikėjosi ES šalių solidarumo, patyrus hibridinę ataką ir neteisėtai valstybės sieną kertančių migrantų antplūdį iš Baltarusijos. Todėl, tęsė ji, šiuo atveju solidarumą turi rodyti pati Lietuva ir priimti šaliai nustatytą migrantų skaičių.
ELTA primena, kad Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio ES taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.
Šimonytė: krašto apsaugos ministro siūlymas prioritetą skirti oro gynybai – laiku ir vietoje
Premjerės I. Šimonytės vertinimu, naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dirba greitai ir efektyviai. Pasak jos, ministro iniciatyva perdėlioti krašto apsaugos prioritetus, didesnį dėmesį skiriant oro gynybai, taip pat yra svarstytina ir logiška.
„Laurynas Kasčiūnas dirba tikrai labai greitai ir, mano supratimu, labai efektyviai. Tai, kas buvo pristatyta vakar, yra tam tikras prioritetų sukeitimas laike, nes tai nėra visai kažkokie nauji dalykai, kažkas, ko niekada nebuvo ar kažkas, kas kažkaip paveiktų Valstybės gynimo tarybos sprendimus“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Tai yra tiesiog kitaip sudėlioti prioritetai, iškeliant į prioritetą oro gynybą ir mūsų karių bendruomenės aprūpinimo standartą“, – pridūrė ji.
Todėl ministrė pirmininkė akcentuoja, kad L. Kasčiūno siūlymas perdėlioti prioritetus yra laiku ir vietoje.
„Tas matymas, kaip galima sukeisti ir, galbūt, kai kuriuos vėlesniam laikui suplanuotus pirkinius iškelti į ankstesnį laiką, kad pasiektume rezultatų oro gynyboje, mano supratimu, jis yra tikrai svarstytinas, laiku ir vietoje“, – sakė premjerė, akcentuodama, kad šia iniciatyva nėra bandoma supriešinti oro gynybos su tankais.
„Čia, matyt, yra ne priešinimo klausimas. Čia, matyt, yra sąveika ir kompleksas dalykų, kad požiūris į eiliškumą galėtų būti ir kitoks“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigia siūlysiąs vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio. Šią idėją ministras trečiadienį pristatė premjerės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo.
L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams trečiadienį pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.
