Po dvidešimties nepriklausomybės metų, Lietuvos ministerijos vėl reikalauja, kad darbuotojai mokėtų rusų kalbą. Žemės ūkio ministerija rusiškai kalbančio darbuotojo ieško, kad jis padėtų pasiruošti pirmininkavimui Europos Sąjungai. Reikalavimas mokėti rusų kalbą stebina darbą su Briuseliu išmanančius pareigūnus.
„Jeigu jis nėra kryptingai orientuotas į NVS šalis, tada žinoma perteklinis reikalavimas. Jei jau anglų ir prancūzų moka, tai vokiečių ar ispanų būtų privalumas tam žmogui, o ne rusų", - teigia Jonas Čičinskas, buvęs ambasadorius Europos Sąjungoje.
„Dirbant vidaus rinkoj, arba žemės ūkio rinkoj, rusų kalba naudinga tik tau pačiam – gali skaityti poeziją rusų kalba“, - sako Petras Auštrevičius, buvęs euroderybininkas.
Ministerijos kanclerė aiškina, kad rusų kalbą reikalinga, nes departamentas dirbs ne tik su Europos Sąjunga, bet ir su Rusija bei kitomis rytų šalimis.
Konkurso sąlygos atrodo tarsi specialiai rašytos Jekaterinai Dmitrijevai, kuri jau sėdi šiame poste, nors konkursas dar nepasibaigęs. Ji paskirta kaip pakaitinė darbuotoja.
„Tos sąlygos, aš specialiai pasidomėjau, yra pakankamai apvalios ir nėra kažkokių ypatingų reikalavimų, kad suponuotume, kad ten konkrečiai komiam asmeniui buvo rašyta. Žinau, kad yra vienas prašymas, bet nesu tikra, kad ten ji yra. Bet tikriausiai, kad ji. Aš irgi taip manau“, - tvirtina Dalia Miniataitė, žemės ūkio ministerijos kanclerė.
Žadėjusi paaiškinti, kaip atsidūrė departamento pavaduotojo kėdėje J. Dmitrijeva atvykus LNK žurnalistams iš savo darbo vietos dingo. Jos nerado ir ministerijos viešųjų ryšių skyriaus specialistai.