Dėl jam išsakytų įtarimų supainiojus viešuosius ir privačius interesus Ž. Plytnikas trečiadienį aiškinosi Seimo Antikorupcijos komisijos suburtos darbo grupės posėdyje.

„Viešųjų pirkimų įstatymas numato tokią nuostatą, kad, jeigu perkančioji organizacija vykdo pirkimą ir tas pirkimas dėl nenumatytų aplinkybių atsiduria teisme, galima pereiti prie neskelbiamų derybų. Tuo raštu buvo kreiptasi į Europos socialinio fondo agentūrą, Europos socialinio fondo agentūra kreipėsi į mus. Tai nebuvo mūsų tikrinimas. Kai mes tikriname būna nurodyta administracinė atsakomybė, kad mūsų sprendimą galima skųsti teismui administracine tvarka, ten buvo nuomonės pateikimas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Nuomonė, nėra sprendimas“, - teigė Ž. Plytnikas.

Suabejota dėl darbo MRU ir bakalauro diplomo

Primenama, kad „Valstiečių laikraštyje“ ir portale balsas.lt Ž. Plytnikui mesti įtarimai, esą jis dėstė Mykolo Romerio universitete bei nenusišalino svarstant universiteto prašymą keisti viešojo pirkimo sąlygas. Pats Ž. Plytnikas iškilus abejonėms darbą universitete metė, bet teigia, kad jis interesų jis nesupainiojo.

Mykolo Romerio universitetas prašė leisti pakeisti oro transporto paslaugų pirkimo sąlygas, mat viena iš viešame konkurse dalyvavusių paslaugų teikėjų padavė skundą teismui ir procesas įstrigo. Universitetas norėjo pereit prie pirkimo iš vienintelio šaltinio neskelbiamų derybų būdu, bet teismui galiausiai išnagrinėjus skundą pirkimas neskelbiamų derybų būdu buvo nutrauktas ir pasirašyta sutartis su viešą konkursą laimėjusia kompanija.

Ž. Plytnikas teigia, kad nusišalinti jis neturėjo, nes universitetas kreipėsi į Europos socialinio fondo agentūrą, kuri ir finansavo universiteto viešąjį pirkimą. Ši agentūra kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama nuomonės, o ši su Ž. Plytniko parašu nuomonę pateikė.

Straipsniuose suabejota ir Ž. Plytniko gebėjimais per tris mėnesius įgyti teisininko bakalauro diplomą, tačiau pats Ž. Plytnikas sako, kad jam buvo įskaityti dalykų kreditai iš ankstesnių studijų, tad per tris mėnesius liko išsilaikyti vos penkis egzaminus.

„Nežinau nė vieno studento, kuris per tris mėnesius negali išsilaikyti penkių egzaminų. Aš pats dirbau universitete jau trejus metus, dėsčiau teisės teoriją. Kas yra susidūręs su teisės teorija, tai žino, kad tai yra visų teisės šakų teisė – apima civilinę teisę, baudžiamąją, administracinę, konstitucinę. Man išsilaikyti tuos penkis egzaminus... Galėčiau pasakyti, kad jei man dar kartą reikėtų laikyti, aš per tirs dienas bandyčiau išsilaikyti – ne tris mėnesius, o per tris dienas, gal savaitę. Tai nėra sudėtinga bet kuriam studentui“, - aiškino Ž. Plytnikas.

Kaip savo sąžiningumo įrodymą Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas pateikia ir bandymą stoti į doktorantūrą. Ž. Plytnikas pasakoja, kad šį rudenį bandė stoti į doktorantūrą, tačiau neišlaikė stojamojo egzamino.

„Nesiruošęs per dvi savaites aš parašiau darbą, kuri man patvirtino ir leido gintis. Egzaminą laikiau, bet neišlaikiau. Taip, neišlaikiau. Jeigu aš būčiau suinteresuotas, aš būčiau išlaikęs tą egzaminą, šiai dienai doktorantūroje būčiau mokęsis. Aš nėjau niekur ir pats sąžiningai laikiau“, - aiškino Ž. Plytnikas.

Pagalius į ratus kaišo Ūkio ministerijos valdininkė?

Ž. Plytnikas posėdyje taip pat sakė, kad leidimą dėstyti turėjo ir anksčiau, tačiau šiaip metais iki pat rugpjūčio 31 d. nežinojo, ar universitetas pasiūlys jam darbą ir sudarys reikiamą krūvį. Sužinojęs, kad dėstyti Mykolo Romerio universitete jam siūloma, Ž. Plytnikas aiškina rugsėjo 9 d. informavęs Ūkio ministeriją – esą sutikimą dėstytojauti iš pradžių žodžiu, o dabar ir raštu jam pateikė ūkio ministras R. Žylius.

Rugsėjo 13 d. Ž. Plytniko prašymą dėstyti vertino Ūkio ministerijos komisija, tačiau nerekomendavo ministrui leisti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui dėstyti.

Ž. Plytnikas sako, kad balsuodama dėl šio sprendimo turėjo nusišalinti komisijos pirmininkė, ministerijos teisininkė Živilė Liekytė-Vaičiūnienė, mat jos sprendimus anksčiau yra tikrinusi Viešųjų pirkimų tarnyba.

„Ką pateikė komisija, kad dėstyti nerekomenduojama, tai visiškas absurdas. Tie išdėstyti punktai yra visiškas absurdas ir pats ūkio ministras tai patvirtino, patvirtino, kad duos tą sutikimą. Aš galiu pasakyti, kodėl komisija taip nusprendė: mes atlikome Ūkio ministerijoje patikrinimų (...) ir tame visame žaidime dalyvavo vienas asmuo iš Ūkio ministerijos Teisės departamento, kuris paskui paskirtas komisijos pirmininku svarstant dėl sutikimo leisti man dirbti“, - teigė Ž. Plytnikas.

Pasak jo, Ž. Liekytė-Vaičiūnienė yra anksčiau apskundusi Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus teismui, tad svarstant tarnybos vadovo prašymą leisti dirbti Myklo Romerio universitete esą turėjo nusišalinti.

Vyksta kova dėl VPT pavaldumo?

Kalbama, kad pastaruoju metu kilusios diskusijos dėl Ž. Plytniko vadovavimo Viešųjų pirkimų tarnybai gali būti susijusios su nepasitenkinimu, kad nuo Naujųjų metų ši tarnyba taps nepriklausoma, nebebus pavaldi Ūkio ministerijai, o jos vadovas bus atskaitingas prezidentei. Tai reikštų, kad Ž. Plytnikui būtų garantuojama dar ketverių metų kadencija.

Antikorupcijos komisijos suburtos darbo grupės vadovas, konservatorius Jurgis Razma teigia neturįs konkrečios nuomonės dėl tarnybos pavaldumo ar nepriklausomumo bei Ž. Plytniko galimybių eiti turimas pareigas dar ketverius metus.

„Iš vienos pusės gal būtų buvę geriau, jei prezidentė turėtų neapribotas galimybes rinktis kandidatą, kita vertus, yra tas socialinis aspektas, kad neseniai paskyrus vadovą staiga keičiant statusą jo teisėti lūkesčiai taip pat pažeidžiami“, - sakė J. Razma, nors iš esmės Ž. Plytnikas iki Naujųjų metų gali būti lengvai keičiamas, jei tam nesipriešintų Prezidentūra.

J. Razma nesutiko atsakyti į klausimą, ar, jo asmenine nuomone, Ž. Plytnikas tinkamas esamoms pareigoms. Pasak J. Razmos, toks klausimas posėdyje nebuvo svarstytas.

Politikas taip pat atmetė bet kokias abejones, kad jo partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turi kokį nors interesą pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą. Anot J. Razmos, jei konservatoriai tokį interesą turėtų, būtų sutrukdę priimti teisės aktų pataisas, kuriomis Viešųjų pirkimų tarnybos pavaldumas išsprūsta iš konservatorių atstovo R. Žyliaus vadovaujamos ministerijos pavaldumo.