Jeigu būtų apsistota ties siūlymu sudaryti sąlygas R. Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose 10 metų nuo apkaltos proceso, tai artimiausi parlamento rinkimai, kuriuose politikas galėtų kandidatuoti, vyktų 2016 metais. R. Paksas iš prezidento posto buvo pašalintas 2004 metais.
R.Paksas: draudimo galiojimas 10, 15 ar 90 metų yra subjektyvu
Pats R. Paksas sakosi manąs, kad Vyriausybės darbo grupės išvados iš esmės reiškia rinkėjų teisės ribojimą rinkti jiems patinkančius asmenis į įvairias pareigas.
„Premjero Andriaus Kubiliaus pasamdytos teisininkų grupės išvados manęs neįtikino, todėl, kad aš matau, kad tie žmonės, kurie buvo suinteresuoti sąmokslu prieš valstybės prezidentą, tokia mano nuomonė yra išlikusi, suinteresuoti, kad tas sąmokslas ir toliau tęstųsi. Galų gale Lietuvos žmonės patys turėtų nuspręsti, ką jie norėtų matyti, ar Seimo nariu, ar Aukščiausiojo Teismo teisėju, ar prezidentu. O šiuo atveju bandoma tą teisę apriboti“, - DELFI sakė R. Paksas.
Paklaustas, ar nemano, kad teisės aktais turi būti nustatyti tam tikri ribojimai asmeniui, kuris, pavyzdžiui, išdavė valstybę, perdavė jos paslaptis kitos valstybės tarnyboms, R. Paksas pabrėžė, kad taip nukrypstama nuo esmės.
„Jūs kalbate apie išdavimą, sulaužymą, o aš kalbu apie tai, kad vyko antikonstitucinis prezidentinis sąmokslas arba perversmas. Čia esmė“, - teigė politikas.
„Jeigu bus bandoma keisti Konstituciją pagal A. Kubiliaus pasamdytos darbo grupės pasiūlymus galbūt perspektyvoje kažkam galios, jei tokie dalykai bus priimti, bet žinote, įstatymas atgal neturi galioti ir demokratinėse valstybės negalioja“, - pridūrė R. Paksas.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas taip pat pažymėjo, kad Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Žmogaus teisių komitetas yra suformavęs precedentą buvusio Šri Lankos žemės ūkio ministro byloje, esą valstybės nustatyta 7 metų riba, draudusi jam eiti konkrečias pareigas, yra neproporcinga.
„Ne esmė ar 10 metų, ar 15 tiems, kurie dalyvavo tame perversme, jiems atrodo, kad ir 90 metų gerai, čia yra grynai subjektyvus politinis įvertinimas“, - aiškino R. Paksas.
Darbo grupė visais atvejais siūlo keisti Konstituciją
Pirmuoju grupės siūlymu numatoma keisti Konstitucijos 56 straipsnį, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po 10 metų.
Darbo grupės manymu, tai – minimali ribojimo trukmė, tačiau Seimas gali nustatyti ir ilgesnę.
Antrąja alternatyva siūloma keisti 56 ir 78 Konstitucijos straipsnius, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas prezidentu ar eiti jo pareigų.
Trečiuoju atveju siūloma keisti tik 74 Konstitucijos straipsnį ir jame numatyti, kad žmogus, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali užimti prezidento, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų bei visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su konstitucinės priesaikos davimu.
Tokie Seimo nariais taip pat galėtų būti renkami ne anksčiau nei po 10 metų.
„Tvarkiečių“ teisininkai siūlė atšaukti KT nutarimą, nors tai beveik neįmanoma
Lietuvoje Konstituciją gali keisti tik Seimas, pagrindinio šalies įstatymo pataisoms per du kartus turi pritarti ne mažesnė dviejų trečdalių parlamentarų dauguma, arba ne mažiau nei 94 Seimo nariai.
Teisininkų darbo grupę buvo sukūrę ir patys „tvarkiečiai“. Tačiau, jų teisininkų nuomone, suderinti Strasbūro teismo sprendimą su Lietuvos teisės aktais būtų galima keičiant Seimo rinkimų įstatymą ir atšaukiant arba taisant Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame nustatoma, jog apkaltos tvarka iš pareigų pašalintas asmuo niekada negali būti renkamas ne tik prezidentu, bet ir Seimo nariu, skiriamas Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėju, negali būti skiriamas Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi.
Tačiau Konstitucinės teisės specialistai teigia, jog Konstitucinio Teismo nutarimai negali būti atšaukiami. Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymu, Konstitucinis Teismas gali tik peržiūrėti nutarimą, jeigu paaiškėja esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos nutarimo priėmimo metu, arba jei pasikeitė Konstitucijos norma, kurios pagrindu nutarimas priimtas.
Nesuderinamumas tarp Lietuvos teisės ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos paaiškėjo, kai R. Pakso byloje Europos žmogaus teisių teismas nutarė, jog Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.