Kaip teigiama pranešime, 2015 m. rugsėjo 23 dieną priimtas nutarimas, kurio nuostatos kalba apie kurorto zonų reglamentavimo atsisakymą, priimtas skaidriai, jame esančios nuostatos buvo įvertintos ir antikorupciniu požiūriu. Nutarimo projekto Nr. 343 antikorupcinio vertinimo pažymoje teigiama, jog jis nesudaro išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto įgyvendinimas. Tos pačios nuostatos ir buvo priimtos nutarimu dėl kurortinių zonų.
Pranešime aiškinama, kad 2015 m. gegužės 19 d. nutarimas buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, liepos 7 d. – Teisingumo ministerijai, rugsėjo 4 d. – Vyriausybei.
Atkreipiamas dėmesys, kad būtent šiame projekte jau nebuvo numatyta jokių nuostatų, tiesiogiai susijusių su kurorto apsaugos zonomis. Visuose teikimo dokumentuose buvo nurodyta, kad galiojančio nutarimo XVI skyriaus nuostatos į naujai parengtą nutarimo projektą neperkeltos. Nei visuomenė, nei suinteresuotos institucijos jokių pastabų nepateikė.
„Dera pažymėti, jog 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusio ministerijų atstovų - viceministrų, ministerijų kanclerių pasitarimo metu buvo svarstytas patikslintas projektas ir bendrų diskusijų metu konstatuota, jog dokumentas didelės apimties ir derėtų paspartinti atskirų skyrių priėmimą. Beje, nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki rudens Vyriausybės posėdžiuose buvo teikti penki šio nutarimo atskirų skyrių pakeitimo projektai. Šiais pakeitimais nustatytas orlaivių skraidymo aukštis, patvirtinta suskystintųjų dujų įrenginių naudojimo tvarka, nustatytos žuvų konservavimo objektų sanitarinės apsaugos zonos ir požeminių naftos rezervuarų apsaugos zonų dydis, taip pat ir nutarimas dėl kurortų zonų“, – aiškina Vyriausybės kanceliarija.
Anot pranešimo, Vyriausybė, priimdama 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, nesiekė sukurti kam nors palankių sąlygų. Turėdama galimybę nustatyti ir kitokią nutarimo įsigaliojimo datą (pvz., 2015 m. rugsėjo 24 d.), Vyriausybė to nedarė ir teisės aktas įsigaliojo bendra Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka – kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre (2015-09-30) - jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo viešojo intereso gynimo byloje.
DELFI primena, kad Ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apklaus aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir premjerą Algirdą Butkevičių.
DELFI ne kartą rašė, kaip Aplinkos ministerija po premjero A. Butkevičiaus vizito Druskininkuose per naktį sukurpė kurortinių zonų panaikinimo Lietuvoje Vyriausybės nutarimo projektą ir net jo nesuderinusi nustatyta tvarka skubiai pateikė priėmimui.
Vyriausybė tokį skubotą dokumentą priėmė be didelių svarstymų ir diskusijų. Remiantis minėtu Vyriausybės nutarimu, teismas statybas Druskininkų kurorte padarė ir teisėtomis, ir leistinomis. Taip buvo įteisintos Druskininkų Vijūnėlės dvaro statybos ant ežero kranto pačiame kurorto centre.
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar rugsėjo pabaigoje atmetė Generalinės prokuratūros ieškinį viešojo intereso gynimo byloje Druskininkų savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai bei Vijūnėlės dvaro statytojams.
Generalinė prokuratūra sprendimą apskundė apeliacine tvarka, bylą dabar nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Kas vyksta su Vijūnėlės dvaru, dėl kurio buvo priverstas aiškintis pats premjeras Algirdas Butkevičius bei Druskininkų meras Ričaras Malinauskas, aiškinasi ir Seimo Antikorupcijos komisija.