ES skelbia, kad šiemet kovą derybas pradėjusios šalys, įskaitant ir Lietuvą, turi galimybių pasivyti Estiją, Čekiją, Vengriją ir kitas valstybes, kurios šį procesą pradėjo 1998 - aisiais.
Šį pusmetį pirmininkaujant Portugalijai, Lietuva ir ES suderino pozicijas dėl penkių pirmųjų derybų skyrių ir narystės derybos pagal juos laikomos preliminariai baigtomis.
Taip įvertinti Statistikos, Mokslo ir mokslo tyrimų, Švietimo ir mokymo, Bendros užsienio ir saugumo politikos, Mažų ir vidutinių įmonių skyriai.
Dabar vyksta derybos dėl dar trijų skyrių - Konkurencijos politikos, Kultūros ir audiovizualinės politikos ir Išorinių santykių.
Pasak V. Ušacko, norint pasivyti pirmosios grupės valstybes, be Lietuvoje vykdomų reformų, būtina palaipsniui didinti derybinių skyrių skaičių, "tiek uždarymo, tiek atidarymo prasme".
Vyriausiasis derybininkas pažymėjo, jog Lietuva dabar baigia ruošti dar 12 derybų pozicijų ir netrukus bus pasirengusi dėl jų pradėti derybas.
Tačiau V. Ušackas prisipažino, jog dėl nuolat didėjančio kandidačių pristatomų derybų pozicijų skaičiaus, jis yra šiek tiek susirūpinęs EK padalinių administracinėmis galimybėmis valdyti derybų procesą.
"EK padaliniai gali nebesugebėti ar nespėti", pabrėžė vyriausiasis derybininkas.
Kartu jis išreiškė viltį, kad kitą pusmetį pirmininkaujant Prancūzijai, deklaruojančiai save viena ES plėtros advokačių, Lietuva turės galimybę tęsti derybas dėl panašaus ar net didesnio skaičiaus derybinių skyrių, nei šį pusmetį.
Iš viso derybos vyks pagal 29 pagrindinius skyrius ir du papildomus - atstovavimo ES institucijose ir papildomų klausimų.
Lietuva ketina derybas su ES baigti 2002 metais, o 2004 metų sausio 1 dieną - būti pasirengusia prisiimti narystės ES įsipareigojimus.