V.Ušackas abejoja galimybe spartinti derybų procesą

Vyriausiasis derybininkas su Europos Sąjunga (ES), užsienio reikalų viceministras Vygaudas Ušackas abejoja dėl ES galimybių spartinti derybų procesą.
"Nors ES ir giria Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdomas ekonomines reformas ruošiantis narystei, o Lietuvos derybininkai yra patenkinti dialogu su kolegomis iš Europos Komisijos (EK), kol kas labai neaišku, ar artimiausiu metu Lietuva galės pasinaudoti ES vadovų deklaruojama "pasivijimo" politika", po susitikimų Briuselyje BNS sakė V. Ušackas.

ES skelbia, kad šiemet kovą derybas pradėjusios šalys, įskaitant ir Lietuvą, turi galimybių pasivyti Estiją, Čekiją, Vengriją ir kitas valstybes, kurios šį procesą pradėjo 1998 - aisiais.

Šį pusmetį pirmininkaujant Portugalijai, Lietuva ir ES suderino pozicijas dėl penkių pirmųjų derybų skyrių ir narystės derybos pagal juos laikomos preliminariai baigtomis.

Taip įvertinti Statistikos, Mokslo ir mokslo tyrimų, Švietimo ir mokymo, Bendros užsienio ir saugumo politikos, Mažų ir vidutinių įmonių skyriai.

Dabar vyksta derybos dėl dar trijų skyrių - Konkurencijos politikos, Kultūros ir audiovizualinės politikos ir Išorinių santykių.

Pasak V. Ušacko, norint pasivyti pirmosios grupės valstybes, be Lietuvoje vykdomų reformų, būtina palaipsniui didinti derybinių skyrių skaičių, "tiek uždarymo, tiek atidarymo prasme".

Vyriausiasis derybininkas pažymėjo, jog Lietuva dabar baigia ruošti dar 12 derybų pozicijų ir netrukus bus pasirengusi dėl jų pradėti derybas.

Tačiau V. Ušackas prisipažino, jog dėl nuolat didėjančio kandidačių pristatomų derybų pozicijų skaičiaus, jis yra šiek tiek susirūpinęs EK padalinių administracinėmis galimybėmis valdyti derybų procesą.

"EK padaliniai gali nebesugebėti ar nespėti", pabrėžė vyriausiasis derybininkas.

Kartu jis išreiškė viltį, kad kitą pusmetį pirmininkaujant Prancūzijai, deklaruojančiai save viena ES plėtros advokačių, Lietuva turės galimybę tęsti derybas dėl panašaus ar net didesnio skaičiaus derybinių skyrių, nei šį pusmetį.

Iš viso derybos vyks pagal 29 pagrindinius skyrius ir du papildomus - atstovavimo ES institucijose ir papildomų klausimų.

Lietuva ketina derybas su ES baigti 2002 metais, o 2004 metų sausio 1 dieną - būti pasirengusia prisiimti narystės ES įsipareigojimus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

EK: pritaikius išimtį dėl socialinio modelio Lietuva atitiktų atitiktų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus (1)

Europos Komisija antradienį pateikė nuomonę dėl patobulinto Lietuvos 2017 metų biudžeto. Joje teigiama, kad pritaikius išimtį dėl socialinio modelio, Lietuva iš esmės atitiktų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, pranešė Finansų ministerija.

Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje – 14 grėsmių ir pavojų (31)

Antradienį parlamentas patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją. Joje įvardyta 14 grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių.

G. Kildišienės naudojamą automobilį iš „Agrokoncerno“ lizingu išsiperka jos mama (1246)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūno pavaduotojos Gretos Kildišienės naudojamą automobilį „Range Rover“ iš LŽVS pirmininko Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ lizingu išsiperka politikės mama, antradienį neoficialiai BNS patvirtino keli skirtingi šaltiniai.

Pravieniškių kalinys Strasbūro teisme laimėjo bylą prieš Lietuvą dėl interneto ribojimo (66)

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Pravieniškių pataisos namuose kalinčio nuteistojo teises, kai jam buvo uždrausta pasinaudoti internetu surasti informaciją apie studijas.

Seimo komitetas inicijuoja naują susitarimą dėl gynybos finansavimo (19)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė inicijuoti partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo atnaujinimą.