VSD įžvelgia grėsmę, jog pakeitus įstatymą į mokyklas koją įkelti galės destruktyvūs religiniai judėjimai

 (97)
Valstybės saugumo departamentas (VSD) įžvelgia grėsmę, kad Seimui teikiamas naujos redakcijos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas gali atverti kelią destruktyvioms religinėms jėgoms brautis į mokyklas.
VSD įžvelgia grėsmę, jog pakeitus įstatymą į mokyklas koją įkelti galės destruktyvūs religiniai judėjimai
© D.Tunkūno nuotr.

Dabartinė dar 1995 metais priimto įstatymo redakcija numato, kad tikinčiųjų mokinių ir jų tėvų prašymu valstybinėse švietimo ir auklėjimo įstaigose gali būti atliekamos tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų apeigos, neprieštaraujančios pasaulietinės mokyklos sampratai, jose dalyvaujama laisvu apsisprendimu.

Nauja įstatymo redakcija siūloma atsisakyti apribojimo, kad švietimo ir auklėjimo įstaigose laukiamos tik tradicinės ir valstybės pripažintos bendruomenės.

VSD teikia išvadą, kad "bet kurių religinių bendruomenių ir bendrijų apeigos, neprieštaraujančios pasaulietinės mokyklos sampratai, gali sukurti galimybes nežinomiems religiniams judėjimams plačiau skleisti savo destruktyvias idėjas".

Teisingumo ministerijos Juridinių asmenų ir religijų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Glodenis sako, kad minimi pakeitimai daromi religinių bendruomenių prašymu, o įstatyme numatyti saugikliai, anot jo, pakankami, kad mokykla būtų apsaugota nuo destruktyvių religinių jėgų atėjimo.

"Toks pakeitimas numatytas projektą derinant su religinėmis bendruomenėmis, jų prašymu. Konkretus pavyzdys - mirus mokiniui ir mokykloje norint atlikti tam tikras apeigas, to negalėtų atlikti nepripažintos bendruomenės atstovas - tokią pastabą išsakė sekmininkai. O įstatyme numatyti saugikliai, mano manymu, yra pakankami, nes reikalaujama, kad būtų tėvų pageidavimas, mokyklos vadovybės sutikimas, apeigos neturi prieštarauti pasaulietinei mokyklos sampratai, joje dalyvaujama laisvu nori", - BNS sakė D.Glodenis.

Naujos redakcijos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas parengtas siekiant suderinti jo nuostatas su Civiliniu kodeksu, aiškiau apibrėžti tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą kriterijus bei sukurti teisinį reguliavimą dėl sutarčių tarp valstybės ir religinių bendruomenių ar bendrijų pasirašymo.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Traukiniais iš Varšuvos į Vilnių: lyg visa diena šliaužimo troleibusu (224)

Nuo Varšuvos oro uosto tako atsiplėšęs Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas C-27J „Spartan“ su prezidente Dalia Grybauskaite ir delegacija Vilnių pasiekė maždaug po valandos. Autobusas atvyko per 8 valandas. JAV prezidentą Baracką Obamą lėktuvas „Air Force One“ iš Varšuvos į Vašingtoną nuskraidino per 10 valandų. Traukiniais iš Lenkijos sostinės pasiekti Vilnių trunka dar ilgiau.

„Bikinių žudikas“ daugybės žmonių atostogas pavertė košmaru (106)

Charles'as Sobhrajas – serijinis žudikas dar vadinamas „bikinių žudiku“. Jis yra žinomas dėl dešimčių turistų žmogžudysčių 8-ajame dešimtmetyje. Šis žmogus daugybės žmonių atostogas pavertė tragišku košmaru.

Statinys, apie kurį kalba visas miestas: „ateivių namas“ (158)

Raseiniuose stūkso labai ypatingas statinys, kurį vietiniai vadina „ateivių namu“. Išskirtinės architektūros namas traukia praeivių žvilgsnius, o apie statinį žino beveik visi miesto gyventojai.

Daugelis gydymo įstaigų nebeturi vakcinos nuo meningokoko (21)

Balandžio pabaigoje Lietuvą pasiekusios vakcinos nuo meningokokinės infekcijos daugelis gydymo įstaigų jau nebeturi.

M. Trump kalba sukėlė patyčias – to verti ir Lietuvos politikų pasisakymai (154)

Galimybių, kad Melania Trump parašys kalbą pati, buvo tiek pat, kiek beždžionę pasodinus prie rašomosios mašinėlės manyti, kad ji per milijoną metų išbarškins visus Williamo Shakespeare`o raštus, LRT RADIJUI sako rašytojas, reklamos specialistas Aidas Puklevičius. O viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pastebi, kad Lietuvoje politikai apskritai nelabai gali suformuluoti ilgesnę pastraipą taip, kad žmonės norėtų to klausytis.