VSD ataskaitoje – Rusijos interesų tinklas ir Lietuvos politikų pavardėspapildyta

 (1483)
Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas paviešino grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už praėjusius metus, iš kurio akivaizdu, kad Rusija Lietuvos nepalieka ramybėje, mėgina rasti pažeidžiamas vietas, renka informaciją, verbuoja verslininkus, visuomenės veikėjus ir teisėsaugos institucijų darbuotojus bei siekia veikti visuomenės nuostatas per žiniasklaidą.
VSD ataskaitoje – Rusijos interesų tinklas ir Lietuvos politikų pavardės

Mūsų šalies pareigūnai nesitiki, kad ekonominės Rusijos problemos kaip nors paveiks Vladimiro Putino režimo stabilumą ar kad Rusijoje staiga prabustų pilietinė visuomenė. Didžiausia tikimybė, kad šiuo metu stebimos tendencijos išliks ir ateityje.

Lietuvoje Rusija veikia įvairiais kanalais, tačiau įdomu tai, kad 2015 m. pastebimas Rusijai palankių visuomeninių judėjimų suaktyvėjimas. Pareigūnai vardija, kad tai apima su Algirdo Paleckio vardu siejamą Socialistinį liaudies frontą, iš kurio politikas neseniai pareiškė pasitraukęs. Pasak ataskaitos, šis pasitraukimas – tik formalus. A. Paleckis per artėjančius rinkimus mėgins sugrįžti į politiką.

Tarp kitų Rusijai palankių judėjimų minimas signataro Rolando Paulausko neformalus judėjimas „Mūsų gretos“, Vaido Lekstučio koordinuojamas sambūris „Būkime vieningi“. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šias jėgas konsoliduoti bando kitas signataras Zigmas Vaišvila, pagarsėjęs spaudos konferencijomis tuščioje Seimo salėje.

Z. Vaišvila, kartu su buvusiu aktoriumi, Seimo nariu Audriumi Naku, išrinktu pagal „Drąsos kelio“ sąrašą, praėjusiais metais surengė forumą „Mūsų valstybės tikslas“, kurio dalyviai susibūrė į Birželio 3-iosios grupę, arba B3 grupę. Ši grupė siekia oficialaus įteisinimo.

Audrius Nakas
Audrius Nakas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

B3 grupę sudaro R. Paulausko „Mūsų gretos“, Lietuvos liaudies partija su laikinuoju pirmininku Aru Vyturiu Sutkumi ir visuomeninis judėjimas prieš migraciją „Nacionalinis interesas“. Pastarąją organizaciją įsteigė prorusiškomis pažiūromis, kaip teigiama ataskaitoje, pagarsėję Marius Jonaitis ir Vitalijus Balkus.

Kremliaus politines ir ideologines nuostatas, anot ataskaitos, Lietuvoje skleidė ir tarptautinis žiniasklaidos klubas „Format A-3", vadovaujamas „Komsomolskaja pravda" žurnalistės Galinos Sapožnikovos. 2015 m. klubas organizavo 10 renginių, į kuriuos kvietė politologus, rašytojus, kultūros ir meno atstovus iš įvairių šalių ir kuriais buvo skatinama nepasitikėjimas Lietuvos, Europos Sąjungos ir NATO vykdoma politika.

Įgyvendinti Rusijos tikslus Lietuvoje šiai šaliai, anot ataskaitos padeda ir Maskvai lojalūs rusakalbių, besivadinančių tėvynainiais, lyderiai. Jie dažnai veikia esą gindami rusakalbių teises Lietuvoje. Rusija Lietuvoje finansuoja dvi tokias organizacijas - Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centrą bei Nepriklausomą žmogaus teisių centrą.

Rusijos tėvynainių politikos tikslus, anot ataskaitos, atitinka ir kai kurių Lietuvos lenkų bendruomenės atstovų veikla ir keliami reikalavimai. Pavyzdžiui, rusiškoje žiniasklaidoje dažnai cituojama Šalčininkų rajono lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkė Renata Cytacka, kurios pasisakymai neatmeta galimybės kurti lenkų ir rusų kultūrinės autonomijos Baltijos valstybėse. Minimuose straipsniuose taip pat grasinama imtis kraštutinių priemonių savo teisėms ginti.

Kur galima pamatyti prorusiškų straipsnių

Visų šių grupių informacija dažniausiai platinama per interneto svetainės ekspertai.eu, ldiena.lt, sauksmas.lt, revoliucija.org, slfrontas.lt, sarmatas.lt, versijos.lt, laisvaslaikrastis.lt.

Ldiena.lt – įvardijama kaip antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių platforma lietuvių kalba, ją kuruoja Laurynas Ragelskis, pasižymintis idėjomis apie rusams būdingą „Visuomenės saugumo koncepciją“. Tai tipiška sąmokslo teorija apie tai, kaip Vakarų korporacijos siekia išnaudoti gamtinių išteklių turtingą Rusiją.

VSD ataskaitoje – Rusijos interesų tinklas ir Lietuvos politikų pavardės

Rusija taip pat toliau naudojasi egzistuojančia propagandos skleidimo sistema. Ataskaitoje pažymima, kad nors ekonominė situacija Rusijoje prasta, tačiau finansavimas propagandai ir karinėms išlaidoms beveik nemažėjo arba mažėjo nežymiai. Pavyzdžiui, agentūra „Rossija segodnia“ siekia Lietuvoje įteisinti propagandinį multimedijos projektą „Sputnik“, kurį norima įgyvendinti per Anatolijaus Ivanovo vadovaujamą portalą baltnews.lt.

2015 m. Pasauliniame tėvynainių kongrese Maskvoje „Sputnik“ buvo susietas su Baltijos šalyse veikiančiais portalais baltnews.lt, baltnews.lv ir baltnews.ee bei konstatuota, kad jie prisideda prie Rusijos interesų sklaidos.

Rusijai palankią informaciją skleidžia ir Kremliaus kontroliuojami rusiški televizijos kanalai. Remiantis apklausomis, apie 30 proc. Lietuvos gyventojų, įskaitant 2/3 šalis rusakalbių, kasdien seka Rusijos televizijos kanalų naujienas, 6-8 proc. kasdien skaito Rusijos interneto portalus.

Bandė įsiskverbti į VRM institucijas ir Prezidentūrą

Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje pateikiama informacija atspindi ankstesnius pranešimus apie Rusijos veiklą Lietuvoje. Maskva Lietuvoje pasitelkia Rusijoje veikiančias žvalgybos ir saugumo tarnybas, kibernetinį šnipinėjimą, naudojasi valstybės tarnautojais, neatsargiai besidalinančiais jautria informacija.

Prie grėsmių Lietuvai prisideda ir Maskvai palankus Aleksandro Lukašenkos režimas Baltarusijoje bei jo saugumo ir žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą.

Ataskaitoje konstatuojama, kad žvalgyba prieš Lietuvą vykdo Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos tarnyba (GRU).

Rusija tradiciškai verbavo Lietuvos piliečius valstybinėse institucijose ir nevyriausybinėse organizacijose, rinko informaciją techninėmis priemonėmis, rengė ir įgyvendino įtakos operacijas. Rusijos GRU koordinavo savo veiksmus su Baltarusija.

Akivaizdu, kad Rusiją domina viskas: pokyčiai gynybos politikoje, ginkluotė, pajėgumų vystymas, įvairūs mokymai, pratybos, NATO oro policijos misija, parama Ukrainai, šauktiniai.

Beje, Lietuvos pareigūnai mano, kad šauktinių srautais gali būti pasinaudojama bandant prasiskverbti į krašto apsaugos sistemą, infiltruoti užverbuotus asmenis ar ieškant verbavimo taikinių, kurie būtų naudingi ateityje.

FSB veikia Rusijos teritorijoje, tačiau ir ten ji pasiekia Lietuvos piliečius, besilankančius Rusijoje. Dažniausias FSB taikinys – Lietuvos verslininkai Rusijoje. Juos verbuoja siūlydami „stogą“, kontroliuodami vietos verslą, išduodami leidimus užsieniečiams, „prižiūrėdami“ kriminalinį pasaulį.

Ši institucija labai domisi į Rusiją atvykstančiais Lietuvos tarnautojais, buvusiais ar esamais teisėsaugos institucijų darbuotojais, kariais, verslininkais, nevyriausybinių organizacijų darbuotojais. FSB taikosi į asmenis, kurie turi finansinių sunkumų, ieško verslo galimybių Rusijoje, yra lengvai paveikiami, pasižymi prorusiškomis pažiūromis ir neigiamai vertina Lietuvos valstybę.

Tačiau iš esmės tokius asmenis stengiamasi atvilioti į Rusiją ar Baltarusiją ir ten siūloma bendradarbiauti. FSB domina net žmonės, kurie patys nebūtinai prieina prie Rusijai įdomios informacijos, bet gali pasitarnauti bei supažindinti su FSB dominančiais asmenimis.

„2015 m. FSB toliau siekė sukurti informacijos šaltinių ir įtakos agentų tinklą Lietuvos teisėsaugos ir kitose valstybinėse institucijose. 2015 m. balandį nutrauktos FSB operacijos tikslas buvo per tarpinius asmenis užverbuoti Lietuvos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnus ir su jų pagalba vėliau prasiskverbti į kitas valstybines institucijas, tarp jų – Lietuvos Respublikos Prezidentūrą“, - rašoma ataskaitoje, kurios kitoje vietoje pažymima, kad FSB itin domisi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Rusijos FSB bei Baltarusijos KGB savo teritorijose stengiasi paveikti ir Lietuvos diplomatus bei jų šeimos narius, Lietuvoje naudojamasi diplomatine ar žurnalistine priedanga.

Kaip vyksta verbavimas

Įdomu tai, kad Rusijos susidomėjimo taikiniais tampa Lietuvos pasienio regionai, verbavimo taikiniais pasirenkami tokiuose rajonuose gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurie kerta Lietuvos-Kaliningrado ar Lietuvos-Baltarusijos sieną.

Praėjusiais metais Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos sustiprino dėmesį Šakiams, Jurbarkui, Pagėgiams, Šilutei, siuntė agentus ir įvairių institucijų pareigūnus į rajonų savivaldybes, verbavo pasienio gyventojus, verslininkus, teisėsaugos pareigūnus. Ataskaitoje rašoma, kad FSB siekia išmanyti politinę, karinę ir ekonominę situaciją Lietuvos pasienio regionuose, įtraukti į bendradarbiavimo projektus.

Geriausi FSB laimikiai – vykstantys apsipirkti į Rusijos Kaliningrado sritį. Tokiems naivuoliams pateikiami tikri ar suklastoti kaltinimai kontrabanda, sienos kirtimo pažeidimų, jiems siūloma bendradarbiauti žadant užtikrinti neribotas galimybes toliau vežti prekes iš Rusijos. FSB gali susidomėti net tais žmonėmis, kurie neprieina prie slaptos ar riboto naudojimo informacijos, tačiau dažniausiai jų taikiniais tampa kontrabanda užsiimantys asmenys.

Panašiai veikia ir Baltarusija, tik Baltarusijos KGB dar suinteresuota Lietuvoje gyvenančių baltarusių opozicijos veikėjų kontrole ir skaldymu. Tiesa, ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos Lietuvoje veikia atsargiau, vengia agresyvių veiksmų, bet aktyviau ir agresyviau veikia savo teritorijoje.

Kaip vyksta verbavimas
Kaip vyksta verbavimas

Baltarusijos saugumo tarnybų verbavimą praėjusiais metais, kaip ir anksčiau, dažniau patyrė teisėsaugos institucijų pareigūnai, tačiau verbuojami ir paprasti gyventojai, kurie pažįsta teisėsaugos pareigūnų.

Nesitiki pokyčių Rusijoje

Rusijos ambicijos atkurti savo galią posovietinėje erdvėje ir bandymai skaldyti NATO bei Europos Sąjungą iš esmės išlieka didele grėsme Lietuvai. Rusijos nestabdo nei dramatiškai sumažėjusios naftos kainos, nei sankcijos, nei infliacija ar rublio nuosmukis.

2015 m. Rusijos ekonomika smuko 3,7 proc., infliacija siekė 12 proc., gyventojų realusis darbo užmokestis mažėjo 8 proc., finansavimas gynybai irgi smuko 3,9 proc., bet jau 2016 m. didinamas 0,8 proc. Rusijos karinės išlaidos 2016 m. sieks 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Praėjusiais metais Rusijos viduje stiprėjo autoritarizmo tendencijos, didėjo politinės sistemos uždarumas, valstybės resursai naudojami režimą palaikantiems politikos ir ekonomikos subjektams.

„Šios aplinkybės neleidžia atsirasti Rusijos politinio modelio kaitos prielaidoms ir didina tikimybę, kad net ir vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos vidaus politikos esminių pokyčių nebus“, - sakoma ataskaitoje.

Lietuvos tarnybų ataskaitoje konstatuojama, kad ekonomikos vystymasis nėra Rusijos vadovybės prioritetas, nes tai reikalautų reformų, tuo tarpu reformos laikomos grėsme režimo stabilumui. 2016 m. vyks Rusijos Dūmos rinkimais, 2018 m. – prezidento, todėl veikiausiai bus vengiama bet kokių naujų vėjų, kurie didintų politinę įtampą.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl ekonomikos problemų didėsiančią socialinę įtampą veikiausiai bus bandoma valdyti tolesniu propagandos ir kontrolės priemonių stiprinimu.

Užsienio politikoje Rusija siekia atkurti didžiosios valstybės statusą ir dominavimą posovietinėje erdvėje. NATO Maskva vertina kaip kliūtį savo geopolitiniams tikslams, todėl ji siekia Aljanso silpninimo ir vidinės dezintegracijos, trukdo NATO plėtrai ir pajėgumų vystymui. Kremlius bando sulaikyti NATO nuo pajėgumų didinimo Rytų Europoje siūlydamas bendradarbiavimą kovoje su terorizmu.

Ataskaitoje pažymima, kad Rusija ir iki 2014 m., tai yra iki Krymo aneksijos, vykdė prieš Aljansą nukreiptą karinį planavimą, simuliavo karinį konfliktą su NATO, todėl manoma, kad panašūs Rusijos veiksmai ir toliau tęsis, nepriklausomai nuo santykių su Vakarais gerėjimo ar blogėjimo.

Rusijos vykdomas ginkluotųjų pajėgų stiprinimas irgi leidžia įžvelgti kai kurias tendencijas. Rusija nėra pajėgi vykdyti plataus masto konvencinių karinių veiksmų prieš NATO, tačiau gali būti, kad ji net neturi tikslo pavyti ir aplenkti Aljanso. Rusijos tikslas gali būti ne turėti stipresnes pajėgas, bet gebėti įgyvendinti konkrečias užduotis.

„Esminis Rusijos tikslas - ginkluotosios pajėgos, gebančios ypač greitai generuoti pajėgumus konflikto kryptimi kiek įmanoma sumažinant oponento ankstyvojo perspėjimo apie Rusijos pasirengimą kariniam konfliktui galimybes. Rusija siekia, kad jos karinės reakcijos laikas būtų gerokai trumpesnis už NATO. Ji jau šiuo metu gebėtų per 24-48 val. sugeneruoti ir perdislokuoti pajėgumus, kurių pakaktų pradėti kovos veiksmams prieš Baltijos valstybes", - sakoma ataskaitoje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

STT: su J. Miliumi susijusiame tyrime – 6 įtariamieji

Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu 6 asmenys yra įtariami pagal kelis skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Valdantieji: D. Gybauskaitė diskreditavo prezidento institutą (50)

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė savo pareiškimu, kad priimdamas naująjį Darbo kodeksą Seimas pademonstravo „visišką valdžios nužmogėjimą“, diskreditavo prezidento institutą, reaguoja valdantieji.

Pirma pažintis su Rusija: kas labiausiai nustebino (16)

Kone kiekviename kreiva tvora įrėmintame kieme auga vešlios bulvės. Čia, Krasnojarske, pasirodo geriausiai veši jos bei miežiai.

Palangoje – drama: nuskendo dar vienas poilsiautojas (25)

Penktadienį Baltijos jūroje ties Palangos tiltu rastas skenduolis. Apie tai DELFI pranešė skaitytojas. Šią informaciją patvirtino ir Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

P. Gražulis neigia nusikaltęs, o į apklausas vyks „ramia sąžine“ (62)

Seimo narys Petras Gražulis, pas kurį atliktos kratos, neigia nusikaltęs ir tikina į apklausas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) vyksiantis „ramia sąžine“.