V.Radžvilas: tikrasis Lietuvos premjeras ne A.Kubilius, o B.Lubys

Nors formaliai Lietuvoje premjeras – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius, tačiau tikrasis ministras pirmininkas yra pramonininkas, koncerno „Achemos grupė“ vadovas Bronislovas Lubys. Tokios nuomonės laikosi filosofas Vytautas Radžvilas, reaguodamas į Vyriausybės siūlomą Nacionalinio susitarimo projektą, kuriame siūloma karpyti socialines išmokas, 2 proc. padidinti „Sodros“ įmoką, tačiau drauge ketinama nuo 20 proc. iki 15 proc. sumažinti pelno mokestį.

Pasak V. Radžvilo, stambusis verslas vairuoja ir Lietuvos užsienio politiką. Jo nuomone, dėl santykių su Rusija gerinimo stambieji verslininkai pasiryžę paaukoti smulkesniuosius kolegas: vežėjus bei pieno gamintojus.

Kritikuoja siūlymus kurti „nacionalinės vienybės Vyriausybę“

Filosofo nuomone, tai, kad B. Lubys pernelyg įsijaučia į premjero vaidmenį atskleidžia neseni jo pareiškimai apie būtinybę kurti „nacionalinės vienybės Vyriausybę“. Esą Nacionalinį susitarimą turi pasirašyti ne tik Vyriausybė ir socialiniai partneriai, bet ir politinės partijos. Tokią savo nuomonę verslininkas išsakė lankydamasis pas prezidentę Dalią Grybauskaitę.

„Vieša pono B. Lubio veikla ir reiškimasis leidžia teigti, kad jisai pamažu įsijaučia į tikro Lietuvos premjero vaidmenį, todėl, kad kai kurios Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuostatos, pavyzdžiui, jų išsakytas teiginys, kad reikia galvoti apie kažkokią vos ne nacionalinio gelbėjimo Vyriausybę – tai jau yra tokios politinės iniciatyvos, kurios griežtai kalbant turi būti nagrinėjamos ir svarstomos pirmiausia politiniuose sluoksniuose“, - DELFI sakė V. Radžvilas.

Kad B. Lubys ir kitas stambusis verslas kišasi į mokestinę politiką, V. Radžvilas sako pastebintis ir iš tokio paprasto fakto – Nacionalinio susitarimo projekte numatyta mažinti beveik visas pensijas bei motinystės (tėvystės) išmokas, po 1 proc. ketinama didinti „Sodros“ įmoką dirbantiesiems ir darbdaviams, tačiau pelno mokestis mažinamas nuo 20 proc. iki 15 proc.

„Iš tikrųjų Vyriausybė per užkulisinius susitarimus yra priėmusi tam tikrus sprendimus kartu su įtakingiausiomis grupėmis, o Nacionalinis susitarimas yra savotiška širma arba priedanga, kuria norima sukurti visuomenės pritarimo regimybę“, - teigė filosofas.

V. Radžvilas sako, kad savaime mokesčių didinimas ar mažinimas nėra nei geras, nei blogas dalykas, tiesiog visus veiksmus Vyriausybė turi aiškiai pagrįsti – nurodyti, kas bus pasiekta, jeigu bus imamasi vieno arba kito veiksmo. Tuo tarpu dabar, pasak filosofo, ministrų kabinetas žaidžia slėpynių ir nepaviešina analizės, kuri parodytų galimas pelno mokesčio didinimo pasekmes visoms visuomenės grupėms ir visiems verslo segmentams.

„Niekas šiandien negali pasakyti, koks bus realus šitokio padidinimo ar sumažinimo efektas. Todėl bet koki atveju, kad ir koks jis būtų, valdžia sakytų tik tiek: „Jūs šitai nuostatai pritarėte“, - piktinosi filosofas.

Verslas spaudžia ir prezidentę

Filosofas, be kita ko, teigia, kad stambusis verslas vairuoja ir Lietuvos užsienio politiką, kuri pastaruoju metu esą buvo pasukta 180 laipsnių kampu. Kaip pavyzdį, V. Radžvilas pateikia Lietuvos reakciją į vežėjų ir pieno konfliktus su Rusija.

Prezidentė D. Grybauskaitė dėl vežėjų problemų apkaltino pačius vežėjus, o pieno gamintojų atveju premjerui A. Kubiliui beliko tik apgailestauti, kad Rusija nėra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, tad savo rinkos gamybai gali imtis draudimų.

„Visiškai akivaizdu, kaip neadekvačiai buvo reaguojama į konfliktą dėl vežėjų ir pieno gamintojų. Mąstant visiškai blaiviai ir nešališkai, aišku, kad tai buvo savotiškas bandomasis testas Lietuvai. Kitaip tariant, davus vieną smūgį buvo pasižiūrėta, kaip bus reaguojama. Kitos pusės džiaugsmui buvo įsitikinta, kad šitas smūgis davė nuostabų politinį efektą. Būtent, kad išsigandę dėl savo eksporto galimybių Lietuvos verslo sluoksniai akivaizdžiai spaudžia ne tik Vyriausybę, bet ir šalies prezidentę“, - sakė V. Radžvilas.

Pasak filosofo, net aklam aišku, kad vadinamasis „pragmatiškas bendradarbiavimas“ su Rusija reiškia tik tiek, kad Lietuvą norima paversti tylesne už žolę.

„Įrodinėti, kad mes turime vykdyti tokią pat politiką, kokią vykdo Paryžius arba Berlynas santykiuose su Maskva, yra tiesiog politinė savižudybė. Pirmiausia todėl, kad mūsų geografinė ir geopolitinė padėtis yra visiškai kita. Maža to, galime teigti, kad mes ir mūsų teritorija esame užtvara, kuri kaip tik ir leidžia šitoms didžiosioms Vakarų šalims taip ramiai ir atsipalaidavus plėtoti vadinamuosius konstruktyvius santykius“, - teigė V. Radžvilas.