„Kai kalbu apie šiandienines abi stovyklas, tai noriu pasakyti, kad abiejų stovyklų atstovai yra XIX amžiaus žmonės, nes tame amžiuje buvo tik dvi strategijos, bet abi jos buvo vergo strategijos. Vieni, vakarykščiai baudžiauninkai ir vergai, norėjo skubiai nusiplauti savo vadinamąją dėmę ir puolė į kitų kultūrų glėbį, arba lenkėjo. Kiti mėgino lietuvybę išgelbėti rezervate“, - pasakojo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, dalyvavęs diskusijoje „Lietuviškasis ir/ar europietiškasis tapatumas: neatsakyti klausimai“.
Intelektualai irgi kamuojami vergo sindromo?
„Šiandien mes turime tą pačią situaciją, kai vieni iš karto vadovaujasi nuostata, kad esame žemesni. Kaip galima tiek nereflektuoti situacijos, kad nesuprastum, jog kai sakoma, esą mes tamsūs, atsilikę ir panašiai, tai mes faktiškai kartojame sovietų paradigmą. Juk sovietai iš karto atėjo mūsų perauklėti“, - piktinosi filosofas.
„Didelė dalis mūsų vadinamosios šviesuomenės intelektualų patys to nereflektuodami iš esmės turi tą pačią vergo mąstymo struktūrą, kurios baisiausia išraiška yra kai kurių inteligentų elgesys lenkų klausimu. Šiuo atveju aš esu tolerantiškas žmogus ir jokiu būdu nesu iš tų, kurie mano, kad lenkus reikia sulietuvinti, bet kai kalbama apie atsiprašymus, tai viskas aišku, kas yra kas“, - pridūrė mokslininkas.
Kitas kraštutinumas, pasak filosofo, yra siauras nacionalizmas, kai dalis žmonių įsivaizduoja, jog nuo Europos įtakos pabėgti ir tautą išgelbėti galima pašūkavus Gedimino prospekte. Tačiau, anot V. Radžvilo, iš tikrųjų tautos atkūrimas reiškia aukščiausią tautos organizavimosi lygmenį, remiantis pasauliniais standartais, drauge sugebant siekti savo interesų.
LLRA – autonomininkų mutacija
DELFI primena, kad 1989–1991 metais Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lietuvos lenkų tautinė mažuma planavo paskelbti autonomiją SSRS sudėtyje.
Tuometė Lenkijos vyriausybė oficialiai pasmerkė „autonomininkų“ planus, tačiau kai 1991-ųjų rugsėjį Lietuvos vyriausybė paleido Vilniaus ir Šalčininkų tarybas bei įvedė šiuose rajonuose tiesioginį valdymą, Lenkija šias priemones sukritikavo kaip lenkų tautinės mažumos politinių teisių pažeidimą.
„Lietuvos lenkų rinkimų akcija de facto yra autonomininkų mutacija, kuri sąmoningai kursto konfliktą, todėl kad jos vadovybėje net veikia tie patys žmonės, kurie išvengė teismo 1991 m. dėl mūsų atlaidumo. Tuo tarpu mūsų intelektualai, kurie nemoka mąstyti valstybinėmis kategorijomis, užmiršo net dvidešimties metų senumo patirtį. Ką reiškia, pavyzdžiui, įžūlus pasakymas, kad mes nesimokysime valstybinės kalbos? Kodėl aš sakau, kad mes elgiamės kaip baudžiauninkai? Jūs man parodykite normalią, save gerbiančią Europos valstybę, kur galėtum taip pasakyti?“, - piktinosi V. Radžvilas.
DELFI primena, kad pastaruoju metu Lietuvoje kilo įtampų dėl lenkų tautinės padėties Vilnijos regione. Lietuvos lenkų politikai pasipiktino naujuoju Švietimo įstatymu, kuriuo tautinių mažumų mokyklose, be lietuvių kalbos, lietuviškai bus mokoma pilietinio ugdymo bei temų, susijusių su Lietuvos istorija ir geografija.
Į ginčą įsijungė ir Lenkijos politikai, ypač šios šalies užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, tad pašlijo ir abiejų valstybių santykiai, o lenkai vardija nepasitenkinimą ir dėl nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose, topografinių ženklų, žemės grąžinimo.