Lietuvos apeliaciniam teismui trečiadienį atvertus V. Muntiano baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad teismas žada iš naujo apklausti du svarbius liudytojus, kurių parodymais prokurorai grindė kaltinimus buvusiam Seimo pirmininkui.
V. Muntianas nenorėjo, kad teismas dar kartą apklausinėtų liudytojus – esą bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių jo nekaltumą.
„Tai tik laiko trukdymas, esu įsitikinęs, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad teismas pripažintų mano nekaltumą“, – aiškino V. Muntianas.
Buvusio Seimo pirmininko, šiuo metu vadovaujančio bendrovei „Agrochema“, bylą teismas toliau žada tęsti gegužės 24-ąją.
Prokuratūra siekia, kad V. Muntianui teismas skirtų trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
V. Muntianą dar praėjusių metų liepą Kauno apygardos teismas išteisino dėl nusikalstamų veikų, kurias jis padarė kartu su tuomečiu Kauno apskrities viršininko pavaduotoju Virginijumi Vizbaru.
Tiesa, jis dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas ketveriems metams, tačiau prokurorai siekia, kad V. Vizbaras taip pat būtų pripažintas kaltu ir dėl nusikaltimo, kurio padarymu buvo kaltinamas ir V. Muntianas.
Prokuratūra V. Vizbarą siūlo nuteisti realia laisvės atėmimo bausme – pusseptintų metų. Be to, prašoma palikti galioti jam paskirtą turto konfiskavimą – 100 tūkst. litų (tokią sumą buvęs valdininkas gavo kyšių).
Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro nusikalstama veikla. Buvęs parlamento vadovas dalyvauja viename iš šių epizodų.
Pareigūnų duomenimis, V.Muntianas buvo įtariamas 2007 metų birželį-gruodį organizavęs V. Vizbaro piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo. Be to, būdamas Seimo pirmininku V. Muntianas esą organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekiant imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas.
V. Muntianas visą laiką neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas 2008 metų pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir partijos lyderio pareigų.
Šioje byloje yra nuteistas ir buvęs Kauno miesto vicemeras Antanas Balutis – jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Vienintelis byloje savo kaltę pripažinęs A. Balutis teismo prašo šią bausmę dar labiau sušvelninti.
Tuo tarpu Kauno verslininkės Laima Baranauskienė (jai skirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams) ir Birutė Jablonskienė (nuteista dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą taip pat atidedant dvejiems metams) teismo prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Išteisinti dėl nusikaltimų teismo prašo ir V. Vizbaras.