V.Landsbergis vertinimus dėl savo socialinių garantijų palieka kitiems

 (49)
Seimo Pirmininkas ir buvęs Lietuvos Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nėra linkęs vertinti įstatymo, pripažįstančio jį 1990-1992 m. buvus faktiniu šalies vadovu ir suteikiančio "prezidentines" socialines garantijas bei aprūpinimą. Vertinimus V. Landsbergis teigia paliekąs kitiems.
Antradienį baigiantis kadenciją Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininko". Už pritarimą balsavo 53 parlamentarai, prieš - 6, susilaikė - 16. Toliau projektą lapkričio mėnesį turėtų svarstyti jau naujos kadencijos Seimas, nes antradienio posėdyje niekas nepasiūlė šio teisės akto svarstyti ypatingos skubos tvarka. Projektą parengė grupė dešiniųjų parlamentarų, Kovo 11-osios Akto signatarų.

Kaip sakė pateikdamas projektą vienas iš jo iniciatorių Rimvydas Survila, šio teisės akto paskirtis - nustatyti socialines garantijas ir aprūpinimą LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, kuris pagal Lietuvos laikinąjį pagrindinį įstatymą buvo aukščiausias nepriklausomos Lietuvos valstybės pareigūnas, atstovavo Lietuvai tarptautiniuose santykiuose ir vykdė esmines valstybės vadovo konstitucines funkcijas. Projekto iniciatoriai Atkuriamojo Seimo Pirmininkui siūlo nustatyti socialines garantijas ir aprūpinimą, iš dalies atitinkantį Lietuvos Prezidento įstatymo 20 straipsnį.

Išėjusiam iš valstybės tarnybos LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkui V. Landsbergiui, kaip buvusiam faktiniam valstybės vadovui, projekte siūloma iki gyvos galvos nustatyti 50 procentų Lietuvos Prezidento darbo užmokesčio dydžio pensiją per mėnesį, palikti sekretoriatą, apsaugą ir transportą. Sekretoriato apsaugos ir transporto dydį bei aprūpinimą pagal projektą turėtų nustatyti Vyriausybė. Projekto autoriai taip pat siūlo, esant reikalui, apsaugą suteikti ir buvusio LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininko šeimos nariams.

"Tai, kad V. Landsbergis 1990-1992 m. buvo Lietuvos valstybės vadovas nekėlė abejonių nei H. Koliui, nei F.Miteranui, nei Dž. Bušui, nei pagaliau M. Gorbačiovui, tuo neabejoja Lietuvos žmonės, aukščiausi pareigūnai", - sakė R. Survila. Pasak jo, politikų nuotaikos gali keistis, faktai - niekada.

Seimo nariai iš opozicijos abejojo, ar dera pateikti tokius įstatymus baigiančiam kadenciją Seimui, klausė iniciatorių, ar nebus padaryta "meškos paslauga", siūlė pirmiau apsvarstyti klausimą Signatarų klube, domėjosi, ar užleidusiam postą Vokietijos kancleriui H. Koliui irgi suteiktos tokios garantijas ir aprūpinimas.

Anot vienos iš įstatymo iniciatorių Seimo narės Romualdos Hofertienės, šio teisės akto reikia ne tiek Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, kiek mums visiems, kad žinotume, jog valstybė 1990-1992 m. turėjo tikrą vadovą.

"Tai yra valstybės prestižo reikalas", - sakė R. Hofertienė, ragindama kolegas parlamentarus pasielgi sąžiningai ir garbingai.

Birželio mėnesį Seimas buvo priėmęs Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad dabartiniam Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui, kaip Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, išėjus iš valstybės tarnybos bus mokama Prezidento valstybinė pensija. Parlamentarai "prezidentinę" pensiją V.Landsbergiui skyrė taip pat remdamiesi tuo, kad 1990-1992 metais jis faktiškai ėjo valstybės vadovo pareigas.

Šio įstatymo nepasirašė Prezidentas Valdas Adamkus. Jis įsigaliojo su Seimo pirmojo vicepirmininko Arvydo Vidžiūno parašu.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: savaitgalį – trumpi nesklandumai, kitą savaitę šiluma grįš su kaupu (11)

Po gražaus penktadienio šeštadienis bus tiesiog neatpažįstamas: dangus apniuks, oras atšals, pasipils krituliai. Sekmadienį temperatūra po truputį stiebsis aukščiau, kritulių tikimybė bus menka, tik saulę daug kur dar slėps debesys.

Prestižinės mokyklos vadovas iki šiol netiki, kad mokykloje būta pedofilijos (146)

Daugiau nei 20 metų nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai vadovaujantis Romualdas Kondrotas sako iki šiol negalintis patikėti, kad prieš keletą metų kūno kultūros mokytojas nuteistas už mokinio tvirkinimą ir prievartavimą. Anot jo, šioje istorijoje liko daug neatsakytų klausimų.

Psichologė pataria, kada geriau tuoktis nedelsiant (182)

Svajones apie baltą nuotakos suknelę ir šeimą keičia karjeros planai ir gyvenimas nesusituokus. Jaunuoliai prisipažįsta, kad neketina pasiduoti visuomenės spaudimui kuo greičiau sumainyti aukso žiedus.

Seksualinis priekabiavimas – grėsmė tiek visuomenėje, tiek šeimoje (79)

Dabartinėje visuomenėje net santuokos saitais nesuvaržyti vyrai jaučiasi turintys teisę į moterų kūnus, o šeimoje atsiranda tik dar daugiau erdvės seksualiniam priekabiavimui. Taip LRT RADIJUI sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Anot jos, moterys, patiriančios seksualinį priekabiavimą, tarsi nustumiamos į visuomenės užribį, o pagalbos kreiptis bijoma: „Nemalonu, bet gyvename tokioje aplinkoje – jei bus kreipiamasi pagalbos, gresia antrą kartą tapti viktimizuota – bus pasakyta, kad išsigalvojo, pati tai išprovokavo.“

Siūlo įstatymu nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinė yra Kaunas (63)

Vyriausybės įstatyme siūloma nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinės yra Kaune, likusių ministerijų - Vilniuje.