V.Landsbergis vertinimus dėl savo socialinių garantijų palieka kitiems

 (49)
Seimo Pirmininkas ir buvęs Lietuvos Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nėra linkęs vertinti įstatymo, pripažįstančio jį 1990-1992 m. buvus faktiniu šalies vadovu ir suteikiančio "prezidentines" socialines garantijas bei aprūpinimą. Vertinimus V. Landsbergis teigia paliekąs kitiems.
Antradienį baigiantis kadenciją Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininko". Už pritarimą balsavo 53 parlamentarai, prieš - 6, susilaikė - 16. Toliau projektą lapkričio mėnesį turėtų svarstyti jau naujos kadencijos Seimas, nes antradienio posėdyje niekas nepasiūlė šio teisės akto svarstyti ypatingos skubos tvarka. Projektą parengė grupė dešiniųjų parlamentarų, Kovo 11-osios Akto signatarų.

Kaip sakė pateikdamas projektą vienas iš jo iniciatorių Rimvydas Survila, šio teisės akto paskirtis - nustatyti socialines garantijas ir aprūpinimą LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, kuris pagal Lietuvos laikinąjį pagrindinį įstatymą buvo aukščiausias nepriklausomos Lietuvos valstybės pareigūnas, atstovavo Lietuvai tarptautiniuose santykiuose ir vykdė esmines valstybės vadovo konstitucines funkcijas. Projekto iniciatoriai Atkuriamojo Seimo Pirmininkui siūlo nustatyti socialines garantijas ir aprūpinimą, iš dalies atitinkantį Lietuvos Prezidento įstatymo 20 straipsnį.

Išėjusiam iš valstybės tarnybos LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkui V. Landsbergiui, kaip buvusiam faktiniam valstybės vadovui, projekte siūloma iki gyvos galvos nustatyti 50 procentų Lietuvos Prezidento darbo užmokesčio dydžio pensiją per mėnesį, palikti sekretoriatą, apsaugą ir transportą. Sekretoriato apsaugos ir transporto dydį bei aprūpinimą pagal projektą turėtų nustatyti Vyriausybė. Projekto autoriai taip pat siūlo, esant reikalui, apsaugą suteikti ir buvusio LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininko šeimos nariams.

"Tai, kad V. Landsbergis 1990-1992 m. buvo Lietuvos valstybės vadovas nekėlė abejonių nei H. Koliui, nei F.Miteranui, nei Dž. Bušui, nei pagaliau M. Gorbačiovui, tuo neabejoja Lietuvos žmonės, aukščiausi pareigūnai", - sakė R. Survila. Pasak jo, politikų nuotaikos gali keistis, faktai - niekada.

Seimo nariai iš opozicijos abejojo, ar dera pateikti tokius įstatymus baigiančiam kadenciją Seimui, klausė iniciatorių, ar nebus padaryta "meškos paslauga", siūlė pirmiau apsvarstyti klausimą Signatarų klube, domėjosi, ar užleidusiam postą Vokietijos kancleriui H. Koliui irgi suteiktos tokios garantijas ir aprūpinimas.

Anot vienos iš įstatymo iniciatorių Seimo narės Romualdos Hofertienės, šio teisės akto reikia ne tiek Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, kiek mums visiems, kad žinotume, jog valstybė 1990-1992 m. turėjo tikrą vadovą.

"Tai yra valstybės prestižo reikalas", - sakė R. Hofertienė, ragindama kolegas parlamentarus pasielgi sąžiningai ir garbingai.

Birželio mėnesį Seimas buvo priėmęs Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad dabartiniam Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui, kaip Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, išėjus iš valstybės tarnybos bus mokama Prezidento valstybinė pensija. Parlamentarai "prezidentinę" pensiją V.Landsbergiui skyrė taip pat remdamiesi tuo, kad 1990-1992 metais jis faktiškai ėjo valstybės vadovo pareigas.

Šio įstatymo nepasirašė Prezidentas Valdas Adamkus. Jis įsigaliojo su Seimo pirmojo vicepirmininko Arvydo Vidžiūno parašu.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: iki šilumos – tik kelios dienos (4)

Antroje savaitės pusėje neramus vėjas kasdien dangumi gins debesis, iš kurių gausiau palis penktadienį.

S. Skvernelis su G. Palucku žada susitikti jau greitu metu (17)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad su išrinktuoju socialdemokratų vadovu gali susitikti dar šią savaitę.

Emigrantai neslepia nuoskaudų: Lietuva dar ateis mūsų paprašyti (286)

„Gal tik kartą esu pagalvojęs, kad būtų gerai, be Lietuvos, turėti ir Norvegijos pilietybę“, – sako trisdešimt metų Norvegijoje gyvenantis filologas ir vertėjas Algimantas Kušlys, apsieinantis su leidimu gyventi ir dirbti šioje šalyje. Jis teigia nejaučiąs jokių nepatogumų ar diskriminacijos, neturėdamas Norvegijos pilietybės. Tačiau ir A. Kušlys, ir kiti LRT.lt kalbinti išeiviai, kurie irgi kol kas išsiverčia tik su Lietuvos pilietybe, mano, kad emigravusiems lietuviams turi būti užtikrinta galimybė turėti dvigubą pilietybę.

Emigravusių lietuvių apklausa dėl „Brexit”: rezultatai nustebino visus (810)

Rezultatai nustebino ne tik pačius apklausos rengėjus, bet ir Lietuvos Seimo narius.

R. Karbauskis: referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti kelias dienas (126)

Norint išplėsti dvigubos pilietybės institutą, referendumas neišvengiamas, tačiau jis turėtų vykti savaitę ar kelias dienas ir jokiu būdu neturėtų būti organizuojamas kartu su rinkimais, teigia valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.