Apie tai politikas prabilo šeštadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje.
Konfliktas ant konflikto gali krautis iki begalybės
„Susiduriame su pasipriešinimu, kuris nueina į pačią teisinę sistemą. Teisinė sistema nenori permainų, ne tik savyje, tai jau mūras, tokia tvirtovė. Mes nedrįstame iki šiol nieko padaryti dėl tarėjų institucijos ir panašiai, todėl, kad ponas pyksta. Čia yra kažkoks panašus sindromas kaip Sovietų Sąjungoje: kai arba mes darome ką nors, dėl ko ponas pyksta, arba mes geriau nedarome, nes ponas pyksta. Ir mes turime viduje tam tikrą poną. Buvo tas keistas susirėmimas su Konstituciniu Teismu, kuris mano, kad jis yra pats aukščiausias ponas“, - teigė V. Landsbergis.
Pasak europarlamentaro, Konstituciniame Teisme galimas „visiškai atviras interesų konfliktas“, tačiau kadangi patys Konstitucinio Teismo teisėjai bylos metu sprendė, ar šis konfliktas išties yra, ar ne, tai neva konfliktas ant konflikto gali krautis iki begalybės.
DELFI primena, kad abejonės dėl universitetuose dėstančių Konstitucinio Teismo teisėjų buvo iškeltos dar tuomet, kai Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti, ar Mokslo ir studijų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Tuomet vienas aukštojo mokslo reformos rengėjų, Seimo narys Mantas Adomėnas paprašė nušalinti šešis teisėjus, dirbančius Vilniaus universitete bei Mykolo Romerio universitete, tačiau Teismas tokį prašymą atmetė.
Konservatoriai ir liberalai tuos pačius teisėjus dėl galimo interesų konflikto taip pat buvo apskundę Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), tačiau ji nutarė, kad teisėjų interesų painiavą gali nagrinėti tik Seimas apkaltos proceso tvarka.
Partija per vangiai reagavo dėl V.Gergijevo koncerto?
Pradėdamas savo kalbą V. Landsbergis iškėlė klausimą, ar konservatoriai-krikdemai yra tikra politinė organizacija, nors tuojau pats į jį ir atsakė: anot jo, TS-LKD yra politinė organizacija, nes čia vyksta diskusijos. Tačiau nerimą jam sukėlė faktas, kad partija neturi patikimos institucijos ar struktūros, kuri užsiimtų politiniu įvairių įvykių vertinimu.
Pasak V. Landsbergio, jo vadovaujamas Politikos komitetas gal ir galėtų atlikti šią funkciją, tačiau bėda ta, kad jam nepriklauso partijos vadovybė. Partijos patriarchas pasipiktino, kad TS-LKD nesugebėjo dorai politiškai sureaguoti dėl maestro Valerijaus Gergijevo koncerto Sausio 13-ąją bei dėl to, kad į koncertą nebuvo įleistas jaunimas su bilietais, dėvintis marškinėlius su užrašu „Aš remiu Gruziją“. Kauno mero Andriaus Kupčinsko prašymas Sausio 13-osios aukas prieš koncertą pagerbti tylos minute bei konservatorių jaunimo protestai politikui nepasirodė geras atsakas.
Stipri politinius įvykius vertinanti ir dėl jų pasisakanti struktūra, anot jo, būtina ir tais atvejais, kai partijos atstovai Seime balsuoja ypač įdomiai. V. Landsbergio teigimu, jam ne kartą teko nusistebėti partijos kolegų balsavimo ypatumais. V. Landsbergio teigimu, taip galėjo nutikti dėl to, kad partiečiai, neturėdami partijos vadovybės nurodymų, balsavo pagal lobistų pateiktą sąrašą.
Tačiau politikas pabrėžė, kad pozityvių pokyčių esama energetikos bei aukštojo mokslo srityse, nors ši sritis yra patikėta konservatorių koalicijos partneriui Liberalų sąjūdžiui, be to, pokyčius esą stabdo Konstitucinis Teismas. Beje, V. Landsbergis pabrėžė, kad tarp koalicijos partnerių esama tokių asmenybių, nuo kurių šiaušiasi plaukai, tačiau konkrečių pavardžių ar kitokių išskirtinių bruožų jis neįvardijo.
Politikas taip pat išsakė mintį, jog iš dalies opozicija konservatoriams yra ir koalicijos partneriai, nes artėjant rinkimams jiems viskas darosi blogai.
„Mūsų koalicija taip pat yra opozicija, jiems irgi viskas blogai ir artėjant rinkimams mes būsime vis blogesni ir blogesni, o mūsų partneriai, skandindami mus, bandys nepaskęsti patys. Mes gana ilgai bijojome, kad tik jie neišeitų iš koalicijos, dabar galų gale ne visai taip yra“, - teigė V. Landsbergis ir priminė, kad Politikas komitetas sveikina pasikeitusį partijos kolegų požiūrį į koalicijos partnerių diktatą.
Nėra ko slėpti, kad esame Rusijos taikinys
V. Landsbergis taip pat teigė, jog reikia atvirai kalbėti, kad esame Rusijos taikinys. Pasak europarlamentaro, pastaruoju metu stebimas politikos suaršėjimas iš Rusijos pusės yra sietinas su dabartinio šios šalies premjero Vladimiro Putino „būsima karūnacija“. V. Landsbergis šiuo atveju kalbėjo apie Rusijos prezidento rinkimus, kuriuose, beveik neabejojama, laimės V. Putinas.
Jo teigimu, iš Rusijos pusės nuolat sklinda smegenų plovimas ir Lietuvos menkinimas, kad mūsų šalies nieko verta, kad čia viskas blogai, kad visos valdžios išsigimusios, o dabartinė – pati blogiausia.
„Šitą nuostatą skelbiant iš karto ateina antra nuostata: jeigu Lietuva yra nieko neverta, tai iš jos reikia bėgti už galvos susiėmus, bėkit visi žmonės, kiek tik galit. Laimė, kad ne visi tokie yra. Tada keliamas klausimas – tai ar vertėjo už ją kovoti? Ar vertėjo už ją žūti ir tą pačią Sausio 13-ąją?“ - piktinosi V. Landsbergis.
Tokius klausimus keliančius „politikierius“ jis pavadino puskvailiais, o tarp jų, anot V. Landsbergio, yra ir „papirktų tarnybinių šunelių, kurių vieno čia teismas turi būti“. Politikas veikiausiai mintyse turėjo prorusišku laikomą Algirdą Paleckį, kuris yra teisiamas dėl savo žodžių, jog Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“.