Konservatoriai rinkimuose pagal iškovotų mandatų skaičių Seime laimėjo antrą vietą po socialdemokratų, tačiau partijos Politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis teigia, kad konservatoriai rinkimus galėjo laimėti, tik reikėjo labiau pasistengti.
Vytautas Landsbergis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Politiko nuomone, teisingai rūpindamiesi energetikos problemomis ir šalies finansų stabilizavimu, konservatoriai per ketverius metus akivaizdžiai pademonstravo, kad jiems nerūpi socialiniai klausimai, kad jie neturi jautrumo visuomenei rūpimais klausimais. V. Landsbergio teigimu, taip elgdamiesi konservatoriai dalį balsų atidavė Neringos Venckienės „Drąsos keliui“ bei ėmėsi gana vulgarių reklamos priemonių.

V.Landsbergis neužsiminė, kas buvo tos vulgarios priemonės, tačiau gali būti, kad jis kalbėjo apie prieš Seimo rinkimus pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame už konservatorius agitavo besikeikianti mergaitė. Ši mergaitė buvo ekspremjero patarėjos Paulės Kuzmickienės dukra.

Kritikos partijos vadovybei pažėrė ir kiti partijos nariai. Pavyzdžiui, Seimo narys Antanas Matulas pasipiktino, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius neatsiribojo nuo įtarimų sulaukusio partijos kolegos Vito Matuzo.

Panevėžio problemas, kai šiame mieste Seimo rinkimuose dalyvavo įtarimų sulaukęs V. Matuzas bei konservatorių meras Vitalijus Satkevičius, minėjo ir kiti konservatoriai.

Dėl „Drąsos kelio“ prarado 50 tūkst. balsų

Konservatorių lyderis A. Kubilius rinkimų rezultatus partijos taryboje įvertino kaip gana neblogus partijai, bet valstybei – nelabai kokius. Pasak A. Kubiliaus, rinkimai parodė, jog konservatoriai yra stiprūs Vilniuje ir Kaune, tačiau klaidų buvo padaryta Panevėžyje, pasitempti reikia Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Rezultatus aptaręs Mantas Adomėnas nurodė, kad, remiantis skaičiavimais, konservatoriai dėl „Drąsos kelio“ prarado apie 50 tūkst. balsų.

Pasak M. Adomėno, konservatoriai yra vienintelė valdžios partija, kuri pasibaigus kadencijai prarado mažiausiai balsų iš visų Lietuvoje egzistuojančių partijų.

„Tai, mano supratimu, gana įsidėmėtinas rezultatas. Socdemai 2008 m., po aštuonerių metų augimo, po populistinių išmokų padidinimų ir pažadų žarstymo prarado dvigubai daugiau balsų, beveik trigubai daugiau, negu mes po ketverių metų krizės ir tikrai nelengvų ir populiarių sprendimų“, - sakė M. Adomėnas.

Jo teigimu, stabilaus elektorato riba konservatoriams yra apie 180 tūkst. rinkėjų. Šiuose rinkimuose už TS-LKD balsavo 206 tūkst, rinkėjų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

M. Adomėno vertimu, tai reiškia, kad konservatoriai sugebėjo iškovoti papildomai 26 tūkst. balsų virš šios ribos, be to, kompensavo praradimus „Drąsos keliui“. Jis skaičiuoja, kad dėl „Drąsos kelio“ konservatoriai galėjo prarasti apie 50 tūkst. balsų.

Pasak politiko, tai reiškia, kad konservatoriai pritraukė apie 70 tūkst. naujų rinkėjų – tai esą galėjo būti jauni, pirmą kartą balsuojantys žmonės bei, žinoma, interneto vartotojai, mat konservatorių elektoratas apibūdinamas kaip gana gausiai besinaudojantis internetu.

V.Landsbergis teigiamų dalykų neįžvelgė

Tačiau TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas rinkimų rezultatus regėjo kiek kitaip. Jo teigimu, konservatoriai atsakingi už šaliai kilusias grėsmes, kai valdžią perėmė centro kairės koaliciją, sudaryta iš socialdemokratų, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Pasak V. Landsbergio, prie tos blogybės konservatoriai prisidėjo, nes nebuvo pakankamai geri.

„Rezultatas – Lietuva yra pavojingoje, blogoje situacijoje. Panašiai yra ir kitur Europoje, Europa yra prastoje situacijoje, bet mes turime konstatuoti mūsų tėvynės situaciją, jai iškilusias grėsmes ir problemas, o jos kyla ir iš vidaus, politinės konjunktūros viduje. Ir mes prie tos blogybės esame prisidėję. Dėl to, kad nebuvome pakankamai geri. Apie tai reikia kalbėti“, - teigė V. Landsbergis.

Jis piktinosi, kad partija nori nueiti tradiciniu optimizmo keliu ir teigti, neva viskas yra gerai. Pasak V. Landsbergio, formulės, kaip elgtis po rinkimų, yra dvi – aplink save skleisti optimizmą arba manyti, kad rezultatai galėjo būti geresni.

„Jie galėjo būti tikrai geresni. Mes matome iš tų skaičiavimų ir konstatavimų, kur yra praradimų ir, visiškai suprantama, kad ne tiek daug reikėjo, kad mes netikėtai gal ir patiems sau būtume gavę daugiausiai balsų, daugiausiai procentų. Tai nereikštų, kad mes galime sudaryti valdančią koaliciją. Bet būtume pirmieji, kuriems tai siūloma. Ir tada tie, kurie atsisako, atmeta, turėtų labai aiškiai sakyti, kodėl, kokios jų galų gale programinės nuostatos, kurios priešingos mūsų programinėms nuostatoms“, - savo mintis dėstė V. Landsbergis.

Politikas visiškai nekreipė dėmesio į M. Adomėno teiginius, kad TS-LKD buvo geriausiai paruošusi savo reklaminę kampaniją, tačiau pabrėžė, jog labiau nei reklama svarbu kasdienė partijos laikysena.

„Bet juk svarbiausia yra kasdieninė partijos laikysena – kokie mes esame, kaip mes atrodome. Per visus ketverius metus ir ypač jautriais visuomenei klausimais“, - sakė politikas.

„Labai aišku, kad socialiniai klausimai nebuvo labai mums rūpimi dalykai. Mums rūpėjo energetika, mums rūpėjo mokesčių sutvarkymai, subalansavimai, valstybės bankroto išvengimas, mes daug dalykų patvarkėme, bet patvarkėme vienašališkai, vienpusiškai, susikoncentravę į tuos dalykus, kurie nebūtinai lėmė rinkėjų palaikymą“, - kalbėjo V. Landsbergis.

Rinkimų kampanijoje naudotos ir vulgarios priemonės?

V.Landsbergis pritarė teiginiams, jog už konservatorius akivaizdžiai balsavo jaunas elektoratas, supratęs griežtos taupymo politikos būtinybę, tačiau, jo nuomone, konservatoriai galėjo kai kurių rinkėjų paprasčiausiai neprarasti.

„Mes galėjome prie to, ką turime, ir pritarimo teisingai finansinei taupymo politikai, dar neprarasti ir žmonių simpatijų, kur buvome ne tai kad mūsų oponentų kaltinami, bet kritikuojami stebėtojų, komentatorių, psichologų dėl nejautrumo, kad mes nesugebame reikiamai kalbėtis su žmonėmis“, - sakė Politikos komiteto pirmininkas.

Pasak europarlamentaro, rinkimų kampanijoje buvo naudojamos ir vulgarios priemonės, kurios gal ir patiko daliai publikos, bet dalį rinkėjų galėjo ir atbaidyti.

„Rinkimų kampanijoje buvo naudojamos ir vulgarios priemonės, kurios, kaip sakoma, galėjo patikti ir patiko daliai vulgaresnės publikos arba mūsų rinkėjų. Bet buvo ir tų rinkėjų, kuriuos atgrasė. Gal nepakeitė jų nuomonės, o gal pirma reakcija buvo: na, jeigu jie taip, tai aš už juos negaliu balsuoti. Paskui gal vis tiek už mus balsavo, bet mes prisidėjome. Buvo ir tų, kuriuos atstūmėme ir ne tik dėl reklamos, bet ir dėl laikysenos labai visuomenei jautriais klausimais – kaip dėl vienos mergaitės likimo. Čia šnekama apie „Drąsos kelią“ ir kam mes leidome atimti rinkėjus. Leidome atimti mūsų rinkėjus“, - piktinosi V. Landsbergis.

Kieno projektas yra „Drąsos kelias“?

V. Landsbergis „Drąsos kelią“ vadino vienkartiniu ir mišriu projektu vieniems rinkimams, kuris skirtas skaldyti dešinįjį elektoratą.

„Ir tas projektas pavyko, žiūrėkit – 100 tūkst. balsų! Mes dabar guodžiamės, kad praradome 50 tūkst. balsų, bet galbūt kiti 50 tūkst. tai tie, kurie kitoje situacijoje irgi būtų už mus balsavę, nors jie gal nenuolatiniai mūsų balsuotojai?“ - teigė politikas.

Beje, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pabrėžė nenustebsianti, jeigu „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnė N. Venckienė, Sausio 13-osios įvykius lyginanti su policijos vykdytu jos namų šturmu, kai ji nepaisė teismo sprendimo perduoti dukterėčią jos mamai, ilgainiui atsidurs vienoje partijoje su Algirdu Paleckiu.

Perspėjo dėl nusiteikimo rimtoms permainoms

Seimo narys A. Matulas, kuris mandatą iškovojo Pasvalio-Panevėžio apygardoje, savo ruožtu pažėrė kritikos partijos pirmininkui A. Kubiliui, kad šis neatsiribojo nuo V. Matuzo, ypač per dviračių žygį vasarą.

Pasak A. Matulo, Pasvalyje oponentai platino lapelius, kuriuos rinkėjai buvo raginami nebalsuoti už buvusį parlamentarą Julių Dautartą, nes jį išrinkus partijos kandidatų sąraše gali šoktelti ir į Seimą patekti V. Matuzas.

Konservatorius taip pat išsakė kritiką dėl autokratinio partijos valdymo stiliaus. Jo teigimu, kai tik konservatoriai atsiduria valdžioje, partijos vadovybė nebepaiso skyrių nuomonės, tačiau kai tik pereina į opoziciją – skyrių nuomonė vėl tampa svarbi.

„Kolegos, nesidžiaukim dėl rinkimų, mes jų nelaimėjome, nes estų ir latvių pavyzdys yra kitoks – jie būdami valdžioje ir vykdydami ekonominės krizės politiką laimėjo rinkimus – tie patys žmonės, tos pačios koalicijos. Suvažiavime Pasvalio skyrius yra nusiteikęs rimtoms permainoms“, - sakė A. Matulas.

Koalicijos stabilumą nešė „ant kantrybės, nervų, bemiegių naktų“

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pripažino, kad jo vadovauta valdančioji koalicija su Liberalų sąjūdžiu, liberalcentristais ir „prisikėlėliais“ nuveikė ne viską, tačiau nesutiko su vertinimu, kad šalies energetinė nepriklausomybė ir finansų stabilumas yra kažkokie nereikšmingi darbeliai, o esą partija turėjo skirti dėmesį „mergaitės klausimams“.

„Man kartais labai keistai skamba, kai mes pradedame kalbėti, štai finansų stabilumas yra kažkoks darbelis, kuris nieko bendro neturi su vertybėmis. Energetikos nepriklausomybė, tai čia, žinot, vėl – kažkoks darbelis, nieko bendro, bet va, jeigu mes mes mergaitės klausimu nepasisakėme, tai čia jau mes nebe vertybiniai. Mano įsitikinimu, mes dirbome pamatinius vertybinius darbus“, - aiškino buvęs premjeras.

Šis A. Kubiliaus teiginys buvo pasitiktas plojimais.

„Taip, mes ne viską padarėme, ne viską galėjome padaryti ir koalicijai turėjome kai ką paaukoti, kai kurių darbų negalėjome padaryti, bet mes tai darėme vardan to, kad išsaugotume koaliciją ketverius metus ir kad galėtume padaryti tuos darbus, kuriuos matėme kaip svarbiausius prioritetus“, - sakė A. Kubilius.

„Investicija į koalicijos stabilumą buvo labai svarbi investicija per ketverius metus, kurią nešėme ant savo nervų, kantrybės, ant savo net bemiegių naktų, kai žinojome, kad koalicijos partneriai kažką daro ne taip, bet mes turėjome išsaugoti stabilumą“, - pridūrė ekspremjeras.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Teroristinis išpuolis Barselonoje: 13 žuvo ir dešimtys sužeista sunkvežimiui įsirėžus į minią nuolat pildoma (493)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: įtariamasis suimtas (171)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (18)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (25)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (95)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (1)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Gyvai / Bandymas siekti svajonės: „Ludogorec“ – „Sūduva“ (70)

Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai stoja į vieną iš svarbiausių mūšių komandos ir...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...

Dainininkas R. Williamsas tapo valgymo per miegus įkaitu (1)

Įspūdingą šou Vilniaus Vingio parke surengęs garsus britų dainininkas Robbie Williamsas (43...

Siūbuojantis Vilniaus tiltas įvarė siaubo: manė, kad jis sugrius (40)

Vingio parko tiltas ne juokais išgąsdino žmones, kai po didžiulio Robbie Williamso koncerto...