Kultūros viceministro Liudo Šukio teigimu, priekaištai dėl lėšų skyrimo proporcijų VEKS kultūriniams ir infrastruktūriniams projektams – teisingi.
„Man susidarė įspūdis, kad dauguma nacionalinės VEKS programos dalyvių tik ir stengėsi "pakišti" savo infrastruktūrinius projektus po šios programos vėliava, idant užsitikrintų pakankamą finansavimą“, – DELFI komentavo Kultūros ministerijos atstovas.
Tačiau Rusų dramos teatro ar Vilniaus Rotušės pritaikymo neįgaliesiems sąmatos ir realiai atlikti darbai rodo, kad infrastruktūrai skirti pinigai naudoti pakankamai laisvai.
Apsilankę Rusų dramos teatre, kurio pritaikymui neįgaliesiems išnaudota 317 tūkst. litų, „Ekspertai.eu“ rado įrengtą nuožulnų įvažiavimą, turėklą ir „pigiausią, kokį galima rasti, tualetą su rankena“.
„Už 317 tūkst. litų šiais laikais galima nusipirkti gerą butą. Kiek jie ten įsideda į kišenę – klaustukas“, – sakė A. Nakas.
Prirašė 6,7 mln. Litų?
Dar „gražesnis“ visuomenininkams pasirodė Rotušės pritaikymo neįgaliesiems pavyzdys, kuris „kaip minima Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje, kainavo per 6,7 mln. VEKS programos lėšų“.
Nuvykę apžiūrėti Rotušės, ekspertai rado specialią prieigą neįgaliesiems, keltuvą, tačiau išsiaiškino, kad tai padaryta dar prieš septynerius metus.
„Tuo tarpu Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje minimi skaičiai turėjo rodyti 2008-aisiais Kultūros sostinei išleistas lėšas“, – akcentavo A. Nakas.
Palyginti su minėtais objektais, kur kas daugiau VEKS lėšų atseikėta Nacionaliniam operos ir baleto teatrui. „Ekspertai.eu“ duomenimis, tai pats stambiausias kultūros objektas, finansuojamas pagal investicinę VEKS programą, kuriam vien per 2008-2009 metus skirta 40 mln. litų.
Formaliai, tyrimas dėl šios įstaigos finansavimo skaidrumo jau pradėtas prieš metus, tačiau, pasak A.Nako, iki šiol vilkinamas.
Tarp kultūros objektų – aplinkelis
Pradiniame etape į VEKS finansuojamų projektų sąrašą buvo įtraukta net Nacionalinio stadiono statyba, turėjusi kainuoti pusę milijardo litų, tačiau, kilus triukšmui, šis objektas išbrauktas.
Vis dėlto, formalus pretekstas Vilniuje už VEKS lėšas statyti Nacionalinį stadioną buvo – jame planuota surengti Dainų šventę. Tačiau kaip pavyko į investicinę VEKS programą įtraukti tokius su kultūra niekaip nesusijusius objektus, kaip Rodūnės tiltas ar Pietinis Vilniaus aplinkelis, visuomenininkams neaišku.
„Kodėl tuomet biudžetas nefinansavo visų vilniečių kiemų asfaltavimo, kitų objektų statybų? Galėjome infrastruktūrai išleisti ir 3 milijardus litų – būtume išgarsėję visame pasaulyje, kad dosniai remiame kultūrą?“ – retoriškai klausė A. Nakas.
Ekspertų nuomone, neteisinga, kad Vilnius tvarkėsi kitų Lietuvos miestų sąskaita. Skirtingai, nei įprasta kultūros sostinės idėjai, projektas pakylėtas į nacionalinį lygmenį. Dar viena spraga, kad investicines programas koordinavo ne Ūkio ministerija, bet sostinės savivaldybė bei Kultūros ministerija.
Gavo dvigubą finansavimą?
Miesto meras Vilius Navickas yra pripažinęs, kad „dėl VEKS pasitempė Vilniaus miesto infrastruktūra“. Tačiau paklaustas apie aplinkkelio, Rodūnios kelio statybas DELFI teigė, kad už VEKS lėšas jokie keliai ir aplinkkeliai nestatyti.
Vis dėlto, „Ekspertams.eu“ paprašius išvardyti visus Vilniaus miesto infrastruktūros srityje nuveiktus darbus, savivaldybės Kultūros ir meno skyrius atsiuntė sąrašą, kuriame ne tik Rodūnės tilto statybų pabaiga ir atidarymas, Pietinio aplinkkelio 1-o ir 2-o etapų pabaiga ar centro atkarpos nuo oro uosto link miesto aplinkos sutvarkymas.
Gautame rašte VEKS investiciniams projektams priskirta ir Gedimino prospekto rekonstrukcijos pabaiga, Vingio parko estrados ir aplinkos tvarkymas, Vingio, Sereikiškių parkų, B. Radvilaites gatvės viešųjų tualetų remontas, prieigų neįgaliesiems įrengimas.
Už VEKS lėšas Sereikiškių parke įrengtos naujos šiukšlių dėžės, suoliukai, pasodinti nauji gėlynai, Kalnų parko aikštėje paklota nauja danga, suremontuoti žiūrovų suoliukai.
Iš pirmo žvilgsnio, tai – labai gerai. Tačiau su keliomis sąlygomis. Visų pirma, jei už darbus nepermokėta ir visi pinigai išleisti pagal paskirtį.
A. Nako duomenimis, kai kuriais atvejais taip nebuvo, „pinigai grobstyti už tą patį mokant du kartus, taikant dvigubą – savivaldybės ir Kultūros ministerijos – finansavimą“.
Spekuliavo neįgaliaisiais
Pasak visuomenininkų, prieš kelias savaites Vyriausybei pateiktoje Kultūros ministerijos ataskaitoje už praėjusius metus matyti, kiek ir kam realiai išleido VEKS programos rengėjai.
Susipažinę su ataskaita, „Ekspertai eu.“ sėdo į automobilius ir apvažiavo pagrindinius objektus. Pasak A. Nako, rasta 12 punktų, kur piktnaudžiauta ypač bjauriai, nes spekuliuota neįgaliaisiais.
„Iš viso, kokio galo Kultūros ministerijai pavesta kuruoti statybas? Tai – visiškas nonsensas. Tačiau, kalbėdamasis su Andriaus Kubiliaus patarėju supratau, kad anksčiau už projektus nebuvo atsiskaitinėjama ir niekas neplanavo, kad kada nors tai reikės pradėti daryti“, – sakė A. Nakas.
Krikštatėvis A. Zuokas
Ekspertai įtaria, kad pasipelnyti iš Vilniaus Europos kultūros sostinės buvo planuota dar tuomet, kai Vilniui vadovavo VEKS krikštatėviu vadinamas Artūras Zuokas.
Europoje Kultūros sostinės visų pirma yra ne šalies, o konkrečių miestų šventės, vykdomos už miesto biudžeto lėšas. Jos gali trukti nebūtinai metus, bet ir pusmetį ar kelis mėnesius, priklausomai nuo finansinių galimybių.
„Vilniaus atveju kultūros sostinės pinigai „pumpuojami“ seniai. Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos tūkstantmečio programos, kuriame į kuklią eilutę įrašyti pirmieji 24 milijonai Vilniaus Europos kultūros sostinės programai, priimtas dar 2003 metų vasarą“, – atkreipė dėmesį piliečių atstovas.
Minimu metu Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, „tačiau lėšos kultūros sostinės organizavimui jau buvo tiksliai suskaičiuotos, numatytos ir išnaudotos“.
Kilus Abonento skandalui ir pasikeitus Vilniaus miesto merui, taip pat kilus "Draugystės" skandalui ir pasitraukus Algirdui Brazauskui, naujoje Gedimino Kirkilo Vyriausybėje Kultūros ministerijos postą užėmė liberalai.
Pasak A. Nako, kultūros ministru tapus Jonui Jučui, buvo priimti labai įdomūs Vyriausybės nutarimai ir daugiau nei pusė VEKS programos, o tuo pačiu ir didieji pinigai, persikėlė į Kultūros ministeriją.
„Vilniaus savivaldybė turėjo rūpintis administraciniais reikalais, ministerija – programomis, tačiau viskas buvo suplakta, – atkreipė dėmesį DELFI pašnekovas, pridurdamas, kad atsakomybė už VEKS programas tenka ne tik Vilniaus savivaldybei, Kultūros ministerijai, bet ir „liberalų bastionu tapusiai Dailės akademijai“.
Devynios auklės – VEKS be galvos
Kai VEKS prižiūri „devynios auklės“, pasakyti, kiek kainavo visa programa, negali niekas.
„Bandėme išsiaiškinti, tačiau net Vyriausybių vadovai nežinojo. Kai to teiravomės į Finansų ministerijos, atsakinga darbuotoja labai juokėsi, sakydama, kad suskaičiuoti neįmanoma“, – prisiminė piliečių atstovas.
Kodėl taip yra, A.Nakas bandė aiškinti primindamas skandalingą Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukciją, kuri „iki 2008 metų buvo finansuojama per Valstybės investicinę programą (VIP), 2008-2009 metais per VEKS programą, o ateinančiais vėl sulauks VIP pinigų“.
Kodėl per VIP programą finansuotas objektas staiga buvo įtrauktas į VEKS programą?
A.Nakas įtaria, kad taip daryta sąmoningai, nes „kai kuriems darbams leidžiami VIP, kai kuriems VEKS, o kai kuriems – dvigubi pinigai“. Jo žodžiais, kai už padarytą darbą gaunamas dvigubas apmokėjimas, vyksta švarios vagystės, o tokias turėtų tirti prokuratūra ir jai pavaldžios institucijos. Dėl to į Prokuratūrą dar pernai vasarą kreipėsi pats tuometinis kultūros ministras Jonas Jučas.
Atsiskaitinės už pėdkelnes
„ Didžiausia Lietuvos bėda – visiškas teisėsaugos nebuvimas ir kol ji nebus išspręsta, vadinsimės trečiąja pasaulio šalimi, – įsitikinęs "Ekspertai.eu" atstovas.
Pasak A. Nako, visi turimi faktai rodo, kad teisėsauga tiesiogiai tarnauja valdžioje esantiems išrinktiesiems.
„Prokuratūra, finansinių tyrimų tarnyba turėtų tirti ir didžiuosius finansinius valstybinio lygio nusikaltimus, didžiosios korupcijos atvejus, kurių pagrindai klojami įvairiais Vyriausybės nutarimais. Tačiau yra atvirkščiai – visomis įmanomomis priemonėmis aukščiausioje valdžioje užgimę aferos yra dangstomos. Ir iki šiol pasitenkinama pagavus kokį smulkų PVM grobstytoją ar keliamas milžiniškas triukšmas dėl kelių neva nesąžiningų motinų“, – pabrėžė A. Nakas.
VEKS atveju po padidinamuoju stiklu – kol kas taip pat tik smulkios žuvys. Pasak visuomenininkų, sudėtingų ir detalių ataskaitų reikalaujama iš tų, kurie gavo sąlyginai nedidelius pinigus.
„Jeigu Oskaras Koršunovas statė spektaklį ir gavo kokį 90 tūkst. litų, tai neabejoju, kad iš jo bus reikalaujama atsiskaityti iki paskutinės pėdkelnės. Tačiau milijonus infrastruktūrai išleidę asmenys ar kitais gudriais būdais juos švaistę turėtų atsiskaityti, nebaudžiamumas negali tęstis amžinai“, – sakė "Ekspertai.eu" atstovas.
Politikoje statybos užima svarbią vietą
Kultūros viceministras neneigė, kad kultūrinių projektų vykdytojams sugriežtino atskaitomybę už projektus, nes „ministerija šioje srityje iš ankstesnės valdžios paveldėjo visišką anarchiją, dėl kurios iki šiol ir ateityje dar sulauks priekaištų iš, pavyzdžiui, Seimo Audito komiteto“.
„Kai ilgą laiką galiojančius įpročius ar tvarką bandai pakeisti per metus, tai suprantama, kad susilauki priekaištų iš visų pusių, kurios buvo įpratusios gyventi patogiai“, – sakė L. Šukys.
Dėl statybų tradicijų, tai jos, viceministro žodžiais, užima svarbią vietą mūsų politiniame gyvenime.
„Kaip pavyzdį galiu paminėti tiesiog skaičius: Ūkio ministerijoje Menų inkubatorių programai buvo skirta apie 60 mln. litų, o VEKS programai neliko ir tų 25 milijonų. Sumažinus kultūrinių VEKS programų finansavimą reikėjo imtis projektų biudžetų karpymo, o kai kurių iš viso atsisakinėti, – apgailestavo viceministras.
Pasak jo, tai buvo sudėtingas ir skausmingas laikotarpis tiek projektų vykdytojams, tiek Kultūros ministerijai. Nubraukus. VEKS kultūrinės programos milijonus, nukentėjo daugelis projektų, o tarp ministerijos ir kultūrininkų buvo sukurta nereikalinga įtampa.