„Prezidente, mes už laisvę mokytis gimtąją kalbą“, „Buldozerinei politikai – ne“, „Europa, apgink mūsų teises“, „Prezidente, apgink tautinių mažumų švietimą“, „Prezidente, mes tikimės jūsų pagalbos“, „Diskriminacijos ir nutautinimo politikai – ne“, „Stop minority discrimination“ - tokie plakatai švytravo S.Daukanto aikštėje, kurioje, policijos pareigūnų teigimu, buvo susirinkusi beveik tūkstančio žmonių minia.
Protesto akcija prasidėjo 10 valandą lenkų liaudies dainomis ir truko iki vidurdienio. Jos metu skundus dėl naujojo Švietimo įstatymo žėrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai, kalbėti kviesti ir kai kurie mokiniai, jų tėvai.
Mokiniai baiminasi nemokėti lietuvių kalbos gramatikos ir literatūros
Minioje vyravo moksleiviško amžiaus žmonės, tačiau dauguma buvo nekalbūs ir paklausti, kodėl atvyko į protesto akciją, sakė atvažiavę aplankyti Vilniaus. Kai kurie mokiniai skundėsi, kad turės laikyti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, nors mokymosi programos lietuviukams ir kitų tautybių mokiniams skirtingos.
„Per daug lietuviškų pamokų. Ir iš viso reikės egzaminus laikyti lietuviškai, o mums yra truputį sunkiau“, - piktinosi dvyliktokas, kuriam suvienodinto egzamino laikyti dar neteks, nes tokia tvarka įvedama nuo 2013-ųjų metų.
Tačiau jo mokyklos draugė, dešimtokė Karina, kuriai valstybinio egzamino suvienodinimas jau bus taikomas, svarstė, kad tokia naujovė turėjo būti įvesta tik tuo atveju, jeigu nuo penktos klasės būtų suvienodintos ir lietuvių kalbos mokymosi programos. „Galėtų tai padaryti nuo penktos arba pirmos klasės, nes dabar mokymosi lygis yra skirtingas“, - teigė Karina.
Paklausti, kodėl bijo vienodo egzamino, jeigu puikiai kalba lietuviškai, mokiniai aiškino labiausiai biją nesuvokti lietuvių kalbos gramatikos ir lietuvių literatūros subtilybių, mat mokiniai per dvejus metus nespės perskaityti daugybės lietuvių autorių kūrinių, kurie yra svarbūs laikant egzaminą.
„Mes nieko prieš, bet programa turi būti vienoda nuo pirmos klasės, turi būti parengti vadovėliai“, - sakė Karolina.
„Mes atėjome išsakyti savo nuomonę prieš naują įstatymą, nes mes nenorime laikyti tokių pat egzaminų kaip lietuviai, nes prieš tai turėjome mažiau valandų ir nespėsime apdoroti visos informacijos, kuri būtina“, - aiškino Vilniaus Adomo Mickevičiaus mokyklos mokiniai Karolis, Martynas ir Julijanas.
Jie taip pat sutiko, kad valstybinio lietuvių kalbos egzamino reikalavimus lietuviams ir tautinių mažumų mokyklos absolventams būtų galima suvienodinti tik po pereinamojo laikotarpio, kurio metu lietuviai ir kitų tautybių mokinukai mokytųsi pagal vienodą programą. „Mes turime labai daug draugų lietuvių, kalbame lietuviškai, bet koją gali pakišti gramatika ir literatūros žinios“, - sakė Martynas.
Mokytojai dalykininkai nemoka kalbos
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė DELFI aiškino, kad didžiausios problemos ir kyla būtent dėl nesuvienodintų lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi programų bei nepakankamo dalykininkų – geografijos, istorijos ar pilietinio ugdymo mokytojų – lietuvių kalbos mokėjimo.
„Mokytojai jaudinasi pirmiausia dėl to, kad per dvejus metus jie nesugebės paruošti vaikų egzaminams, šiuo atveju kalbu apie lietuvių kalbos mokytojus. Dvylika metų mokyti pagal konkrečią programą ir mokyti dvejus metus yra didžiulis skirtumas“, - pasakojo profsąjunos tarptautinė sekretorė.
„Antra, mokytojų, kurie dėsto istoriją, geografiją, pilietinį ugdymą Visagine, Šalčininkuose, lietuvių kalbos lygis nėra aukštas. Tiesiog taip susiklostė istoriškai. Tarkime, Visagine žmonės yra atvažiavę iš kitur, mat buvo statoma atominė elektrinė, reikėjo darbuotojų, taip jie ten ir atsidūrė. Aišku, jie kalba lietuviškai, bet ne tiek, kad galėtų puikiai mokyti“, - aiškino T. Babrauskienė.
Jos teigimu, viskas, ko nori Lietuvos lenkų bendruomenė, tai didesnio pereinamojo laikotarpio.
„Mes ne prieš, mes už tai, kad tas Švietimo įstatymas, kuris priimtas, būtų vykdomas. Vis tiek jis jau priimtas. Bet jeigu darome tai darome gerai. Dabar kalbama apie įvairias nuolaidas – egzamino pailginimą viena valanda ar galimybę naudotis kažkokia papildoma medžiaga – bet jeigu aš duočiau iškart matematikos egzaminą, apkraučiau visokiomis formulėmis, vadovėliais bei prailginčiau laiką, vis tiek nepadėtų“, - sakė pašnekovė.
Protesto akciją surengė Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas, jį parėma Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija, Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Rusų aljansas.