Vienkiemio kasdienybė – nuolat aidintys medžiotojų šūviai

 (468)
Aplink aidintys šūviai, baimė eiti grybauti, nušauta augintinė Lokė – apie tokius medžiotojų kaimynystės padarinius kalba Plungės rajono gyventojas Kęstutis Krungolcas. Tačiau, pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovo, jei, pavyzdžiui, vairuotojai keliuose būtų tokie pat atsakingi kaip medžiotojai, situacija keliuose blizgėtų.
© Corbis

„Pas mus pyškina nuolat, nes susikerta dviejų medžiotojų būrelių teritorijos. Per visus 20 metų, kai čia gyvenu, tik kartą medžiotojas atėjo ir mus įspėjo, kad būtume atsargūs, kad rengiama varuminė medžioklė“, - pasakoja atokiame Plungės rajono Žlibinų seniūnijos Kepurėnų kaimo vienkiemyje gyvenantis K. Krungolcas.

Vyras tikina su šeima gyvenantis medžiotojų apsuptyje. Prieš keletą savaičių medžiotojas nušovė K. Krungolco kalę Lokę. Tai nutiko, kai vėlų vakarą K. Krungolcas su kaukazo avigane išėjo pasivaikščioti. Medžiotojas aiškino šovęs, kai palaidas šuo jį užpuolė.

Pašnekovo nuomone, Lokės atvejis turėjo anksčiau ar vėliau atsitikti - esą Medžioklės įstatymas visą laiką tobulinamas medžiotojo naudai ir šis praktiškai tampa valdovu. Pasak K. Krungolco, jei anksčiau medžiotojų būreliai sudarydavo sutartis su miško savininkais, tai dabar patys gyventojai turi eiti rašyti prašymą, kad jų valdose nebūtų medžiojama.

Vyras stebisi, kad Lokę nušovė 20 metų jaunuolis. „Suprantu, žmogus išsigando, nors išsigąsti nebuvo ko – aš šalia šuns buvau. Tai va tokiam vaikui, kuriam dar negalima alkoholio gerti, duodamas ginklas ir jis vienas gali slampinėti naktimis“, - stebisi K. Krungolcas.

Pasak K. Krungolco, dėl nuolatinės medžiotojų kaimynystės baisu, kai kas nors iš šeimos narių išeina grybauti. Mat medžiotojų bokštelis stovi iškart už šeimos miško ribos.

K.Krungolco manymu, geriausia būtų, jei medžiotojai prieš medžioklę atvažiuotų ir perspėtų. „Jeigu tu ne brakonierius, tau tai nieko nereiškia. Juoba aplinkui 10 km spinduliu mūsų vienintelė sodyba“, - teigė jis.

Pašnekovą stebina ir dabartinė tvarka, kai medžioti galima ne arčiau kaip 200 metrų nuo sodybos. „Ką tai reiškia? Kada šiandien medžiotojai turi teisę šaudyti graižtviniais šautuvais, naudoti optiką, smogiamoji jėga yra 2 km atstumu. Kas gali garantuoti, kad pasiklydusi kulka ko nors nenukeps?“, - klausia K. Krungolcas.

Medžiotojas: nėra poškinama kur pakliūna

„Manau, kad tokie atvejai pavieniai. Lietuvoje 30 tūkst. medžiotojų – jeigu konfliktų būtų pilna ir nuolat, nuo jų aidėtų visa Lietuva. Kam tie šūviai trukdo, nelabai suprantama ir suvokiama“, - teigia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas

E.Tijušas sako, kad medžioklės sezono metu miške nebebūna nė vieno uogautojo ar grybautojo – medžioklė prasideda su prieblanda. Pasak jo, žmonės menkai įsivaizduoja tvarką, kada, kur ir kas gali medžiodamas šaudyti ir kaip tai yra daroma.

E.Tujušo teigimu, kas trejus metus medžiotojai privalo pakartotinai išlaikyti saugaus elgesio žinių medžioklėje patikrinimo egzaminą - be jo draudžiama medžioti. „Įsivaizdavimas, kad poškinama, pleškinama į kairę ir į dešinę kur pakliūna, švelniai tariant, ne visai atitinka tikrovę“, - sako draugijos pirmininko pavaduotojas.

Visgi jis sutinka, kad ne visi 30 tūkst. medžiotojų bendruomenės narių – angelai.

Pasak E. Tijušo, kasmet užregistruojama labai mažai saugaus elgesio medžioklėje taisyklių pažeidimų. „Kai tenka ruošti būsimus medžiotojus, jiems aiškinti ir mokyti taisyklių, naudoju pusiau kalambūrą – jeigu keliuose vairuotojų nusižengimų būtų tik tiek, kiek medžiotojai nusižengia saugiai šaudybai, tai mūsų situacija su nelaimėmis keliuose turbūt būtų blizganti visos Europos mastu“, - kalbėjo medžiotojų atstovas.

Ministerijos atstovas: visiems nebus gerai niekada

„Viską apibrėžti taisyklėmis ir įstatymais gana sudėtinga visose gyvenimo srityse“, - apibendrina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Jis svarsto, kad medžiotojai yra matomi dėl ginklų, tad dėl to dažniau užkliūva.

„Pirmiausia turi būti tarpusavio supratimas. Pirmoje eilėje – iš medžiotojų. Vis tik medžiotojas turėtų būti tas asmuo, kuris supranta, kad net ir turėdamas teisę medžioti pirmiausia turi atsiklausti savininko, gauti iš jo leidimą, susitarti, kada medžios, kokias apsaugos priemones nuo žvėrių daromos žalos turi ir gali atlikti. Galų gale, jie gali pasirašyti bendradarbiavimo sutartį“, - aiškino L. Budrys.

Tačiau, pasak jo, ir žemės savininkas turi turėti ne tik ambicijas ir įsivaizdavimą, kad viskas, kas bėgioja, plaukioja, šliaužioja ar skraido žeme – jo. „Medžioklė yra tokia sfera: kad 100 proc. visiems būtų gerai – ir medžiotojams, ir savininkams, ir visuomeninėms organizacijoms – nė vienoje šalyje nėra buvę ir nebus. Manau, dabartinė tvarka daugiau mažiau teisinga ir atitinka nūdienos realijas“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (34)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (36)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (34)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (406)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.