Vienkiemio kasdienybė – nuolat aidintys medžiotojų šūviai

 (468)
Aplink aidintys šūviai, baimė eiti grybauti, nušauta augintinė Lokė – apie tokius medžiotojų kaimynystės padarinius kalba Plungės rajono gyventojas Kęstutis Krungolcas. Tačiau, pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovo, jei, pavyzdžiui, vairuotojai keliuose būtų tokie pat atsakingi kaip medžiotojai, situacija keliuose blizgėtų.
© Corbis

„Pas mus pyškina nuolat, nes susikerta dviejų medžiotojų būrelių teritorijos. Per visus 20 metų, kai čia gyvenu, tik kartą medžiotojas atėjo ir mus įspėjo, kad būtume atsargūs, kad rengiama varuminė medžioklė“, - pasakoja atokiame Plungės rajono Žlibinų seniūnijos Kepurėnų kaimo vienkiemyje gyvenantis K. Krungolcas.

Vyras tikina su šeima gyvenantis medžiotojų apsuptyje. Prieš keletą savaičių medžiotojas nušovė K. Krungolco kalę Lokę. Tai nutiko, kai vėlų vakarą K. Krungolcas su kaukazo avigane išėjo pasivaikščioti. Medžiotojas aiškino šovęs, kai palaidas šuo jį užpuolė.

Pašnekovo nuomone, Lokės atvejis turėjo anksčiau ar vėliau atsitikti - esą Medžioklės įstatymas visą laiką tobulinamas medžiotojo naudai ir šis praktiškai tampa valdovu. Pasak K. Krungolco, jei anksčiau medžiotojų būreliai sudarydavo sutartis su miško savininkais, tai dabar patys gyventojai turi eiti rašyti prašymą, kad jų valdose nebūtų medžiojama.

Vyras stebisi, kad Lokę nušovė 20 metų jaunuolis. „Suprantu, žmogus išsigando, nors išsigąsti nebuvo ko – aš šalia šuns buvau. Tai va tokiam vaikui, kuriam dar negalima alkoholio gerti, duodamas ginklas ir jis vienas gali slampinėti naktimis“, - stebisi K. Krungolcas.

Pasak K. Krungolco, dėl nuolatinės medžiotojų kaimynystės baisu, kai kas nors iš šeimos narių išeina grybauti. Mat medžiotojų bokštelis stovi iškart už šeimos miško ribos.

K.Krungolco manymu, geriausia būtų, jei medžiotojai prieš medžioklę atvažiuotų ir perspėtų. „Jeigu tu ne brakonierius, tau tai nieko nereiškia. Juoba aplinkui 10 km spinduliu mūsų vienintelė sodyba“, - teigė jis.

Pašnekovą stebina ir dabartinė tvarka, kai medžioti galima ne arčiau kaip 200 metrų nuo sodybos. „Ką tai reiškia? Kada šiandien medžiotojai turi teisę šaudyti graižtviniais šautuvais, naudoti optiką, smogiamoji jėga yra 2 km atstumu. Kas gali garantuoti, kad pasiklydusi kulka ko nors nenukeps?“, - klausia K. Krungolcas.

Medžiotojas: nėra poškinama kur pakliūna

„Manau, kad tokie atvejai pavieniai. Lietuvoje 30 tūkst. medžiotojų – jeigu konfliktų būtų pilna ir nuolat, nuo jų aidėtų visa Lietuva. Kam tie šūviai trukdo, nelabai suprantama ir suvokiama“, - teigia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas

E.Tijušas sako, kad medžioklės sezono metu miške nebebūna nė vieno uogautojo ar grybautojo – medžioklė prasideda su prieblanda. Pasak jo, žmonės menkai įsivaizduoja tvarką, kada, kur ir kas gali medžiodamas šaudyti ir kaip tai yra daroma.

E.Tujušo teigimu, kas trejus metus medžiotojai privalo pakartotinai išlaikyti saugaus elgesio žinių medžioklėje patikrinimo egzaminą - be jo draudžiama medžioti. „Įsivaizdavimas, kad poškinama, pleškinama į kairę ir į dešinę kur pakliūna, švelniai tariant, ne visai atitinka tikrovę“, - sako draugijos pirmininko pavaduotojas.

Visgi jis sutinka, kad ne visi 30 tūkst. medžiotojų bendruomenės narių – angelai.

Pasak E. Tijušo, kasmet užregistruojama labai mažai saugaus elgesio medžioklėje taisyklių pažeidimų. „Kai tenka ruošti būsimus medžiotojus, jiems aiškinti ir mokyti taisyklių, naudoju pusiau kalambūrą – jeigu keliuose vairuotojų nusižengimų būtų tik tiek, kiek medžiotojai nusižengia saugiai šaudybai, tai mūsų situacija su nelaimėmis keliuose turbūt būtų blizganti visos Europos mastu“, - kalbėjo medžiotojų atstovas.

Ministerijos atstovas: visiems nebus gerai niekada

„Viską apibrėžti taisyklėmis ir įstatymais gana sudėtinga visose gyvenimo srityse“, - apibendrina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Jis svarsto, kad medžiotojai yra matomi dėl ginklų, tad dėl to dažniau užkliūva.

„Pirmiausia turi būti tarpusavio supratimas. Pirmoje eilėje – iš medžiotojų. Vis tik medžiotojas turėtų būti tas asmuo, kuris supranta, kad net ir turėdamas teisę medžioti pirmiausia turi atsiklausti savininko, gauti iš jo leidimą, susitarti, kada medžios, kokias apsaugos priemones nuo žvėrių daromos žalos turi ir gali atlikti. Galų gale, jie gali pasirašyti bendradarbiavimo sutartį“, - aiškino L. Budrys.

Tačiau, pasak jo, ir žemės savininkas turi turėti ne tik ambicijas ir įsivaizdavimą, kad viskas, kas bėgioja, plaukioja, šliaužioja ar skraido žeme – jo. „Medžioklė yra tokia sfera: kad 100 proc. visiems būtų gerai – ir medžiotojams, ir savininkams, ir visuomeninėms organizacijoms – nė vienoje šalyje nėra buvę ir nebus. Manau, dabartinė tvarka daugiau mažiau teisinga ir atitinka nūdienos realijas“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Orai: ruošiama gaivos dozė (3)

Savaitgalį, paskutinėmis liepos dienomis, temperatūra nesikeis. Nors termometrų stulpeliai vis dar kils ganėtinai aukštai, tačiau tvankuma nebevargins. Poilsio dienomis saulę dažnai temdys debesys, numatomi trumpi lietūs. Rugpjūtis žada prasidėti gaiviau.

Kauno „Holivudas“: garsiausiame bendrabutyje – karštos sekso scenos duše ir nesibaigianti šventė (70)

Kaip filmuose – nuolatinis veiksmas. Pareigūnai ir ugniagesiai čia kasdienybė. Karštos sekso scenos bendruose dušuose. Pro langus skriejantys daiktai, o kartais ir naminiai gyvūnai. Tokios tikros dramos vyksta Kauno „Holivude“. Taip vadinamas bene garsiausias laikinosios sostinės bendrabutis, kuriame dauguma butų yra socialiniai būstai.

Nykstanti Lietuva. Liūdnas paveikslas: vaiduokliški namai ir tušti kaimai (977)

Lietuvoje jau senokai prasidėjo sodybų tuštėjimo metas, kaimuose liko tuščios, apleistos sodybos, kai kur jau nebegyvena nei vieno žmogaus ir vietovės nyksta iš žemėlapio. Emigracijos ir urbanizacijos ženklai ir pastatai – vaiduokliai aiškiai matomi važiuojant per Lietuvą.

Viceministras nesutinka, kad penktadalis Lietuvos skursta: gyvenimas gerėja (526)

Duomenys, kad penktadalis Lietuvos gyventojų skursta, yra už 2014 m., o kiek dabar žmonių skursta, žinosime 2018 m., LRT RADIJUI sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Gintaras Klimavičius. Jo teigimu, dabartinė situacija daug geresnė ir gyvenimas gerėja, tik „už tuos gerus darbus, kurie buvo padaryti dabar, tik kitos vyriausybės galės pliusus prisiimti“.

Rugpjūčio prognozė: sulauksime ir +30, bet viena diena viską pakeis (65)

Liepos pabaigoje varginusi tvankuma palengva išsikvepia, tad pirmosios rugpjūčio dienos taip pat bus šiltos, tačiau ne per karštos, numatomas dažnesnis lietus.