Vienkiemio kasdienybė – nuolat aidintys medžiotojų šūviai

 (468)
Aplink aidintys šūviai, baimė eiti grybauti, nušauta augintinė Lokė – apie tokius medžiotojų kaimynystės padarinius kalba Plungės rajono gyventojas Kęstutis Krungolcas. Tačiau, pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovo, jei, pavyzdžiui, vairuotojai keliuose būtų tokie pat atsakingi kaip medžiotojai, situacija keliuose blizgėtų.
© Corbis

„Pas mus pyškina nuolat, nes susikerta dviejų medžiotojų būrelių teritorijos. Per visus 20 metų, kai čia gyvenu, tik kartą medžiotojas atėjo ir mus įspėjo, kad būtume atsargūs, kad rengiama varuminė medžioklė“, - pasakoja atokiame Plungės rajono Žlibinų seniūnijos Kepurėnų kaimo vienkiemyje gyvenantis K. Krungolcas.

Vyras tikina su šeima gyvenantis medžiotojų apsuptyje. Prieš keletą savaičių medžiotojas nušovė K. Krungolco kalę Lokę. Tai nutiko, kai vėlų vakarą K. Krungolcas su kaukazo avigane išėjo pasivaikščioti. Medžiotojas aiškino šovęs, kai palaidas šuo jį užpuolė.

Pašnekovo nuomone, Lokės atvejis turėjo anksčiau ar vėliau atsitikti - esą Medžioklės įstatymas visą laiką tobulinamas medžiotojo naudai ir šis praktiškai tampa valdovu. Pasak K. Krungolco, jei anksčiau medžiotojų būreliai sudarydavo sutartis su miško savininkais, tai dabar patys gyventojai turi eiti rašyti prašymą, kad jų valdose nebūtų medžiojama.

Vyras stebisi, kad Lokę nušovė 20 metų jaunuolis. „Suprantu, žmogus išsigando, nors išsigąsti nebuvo ko – aš šalia šuns buvau. Tai va tokiam vaikui, kuriam dar negalima alkoholio gerti, duodamas ginklas ir jis vienas gali slampinėti naktimis“, - stebisi K. Krungolcas.

Pasak K. Krungolco, dėl nuolatinės medžiotojų kaimynystės baisu, kai kas nors iš šeimos narių išeina grybauti. Mat medžiotojų bokštelis stovi iškart už šeimos miško ribos.

K.Krungolco manymu, geriausia būtų, jei medžiotojai prieš medžioklę atvažiuotų ir perspėtų. „Jeigu tu ne brakonierius, tau tai nieko nereiškia. Juoba aplinkui 10 km spinduliu mūsų vienintelė sodyba“, - teigė jis.

Pašnekovą stebina ir dabartinė tvarka, kai medžioti galima ne arčiau kaip 200 metrų nuo sodybos. „Ką tai reiškia? Kada šiandien medžiotojai turi teisę šaudyti graižtviniais šautuvais, naudoti optiką, smogiamoji jėga yra 2 km atstumu. Kas gali garantuoti, kad pasiklydusi kulka ko nors nenukeps?“, - klausia K. Krungolcas.

Medžiotojas: nėra poškinama kur pakliūna

„Manau, kad tokie atvejai pavieniai. Lietuvoje 30 tūkst. medžiotojų – jeigu konfliktų būtų pilna ir nuolat, nuo jų aidėtų visa Lietuva. Kam tie šūviai trukdo, nelabai suprantama ir suvokiama“, - teigia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas

E.Tijušas sako, kad medžioklės sezono metu miške nebebūna nė vieno uogautojo ar grybautojo – medžioklė prasideda su prieblanda. Pasak jo, žmonės menkai įsivaizduoja tvarką, kada, kur ir kas gali medžiodamas šaudyti ir kaip tai yra daroma.

E.Tujušo teigimu, kas trejus metus medžiotojai privalo pakartotinai išlaikyti saugaus elgesio žinių medžioklėje patikrinimo egzaminą - be jo draudžiama medžioti. „Įsivaizdavimas, kad poškinama, pleškinama į kairę ir į dešinę kur pakliūna, švelniai tariant, ne visai atitinka tikrovę“, - sako draugijos pirmininko pavaduotojas.

Visgi jis sutinka, kad ne visi 30 tūkst. medžiotojų bendruomenės narių – angelai.

Pasak E. Tijušo, kasmet užregistruojama labai mažai saugaus elgesio medžioklėje taisyklių pažeidimų. „Kai tenka ruošti būsimus medžiotojus, jiems aiškinti ir mokyti taisyklių, naudoju pusiau kalambūrą – jeigu keliuose vairuotojų nusižengimų būtų tik tiek, kiek medžiotojai nusižengia saugiai šaudybai, tai mūsų situacija su nelaimėmis keliuose turbūt būtų blizganti visos Europos mastu“, - kalbėjo medžiotojų atstovas.

Ministerijos atstovas: visiems nebus gerai niekada

„Viską apibrėžti taisyklėmis ir įstatymais gana sudėtinga visose gyvenimo srityse“, - apibendrina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Jis svarsto, kad medžiotojai yra matomi dėl ginklų, tad dėl to dažniau užkliūva.

„Pirmiausia turi būti tarpusavio supratimas. Pirmoje eilėje – iš medžiotojų. Vis tik medžiotojas turėtų būti tas asmuo, kuris supranta, kad net ir turėdamas teisę medžioti pirmiausia turi atsiklausti savininko, gauti iš jo leidimą, susitarti, kada medžios, kokias apsaugos priemones nuo žvėrių daromos žalos turi ir gali atlikti. Galų gale, jie gali pasirašyti bendradarbiavimo sutartį“, - aiškino L. Budrys.

Tačiau, pasak jo, ir žemės savininkas turi turėti ne tik ambicijas ir įsivaizdavimą, kad viskas, kas bėgioja, plaukioja, šliaužioja ar skraido žeme – jo. „Medžioklė yra tokia sfera: kad 100 proc. visiems būtų gerai – ir medžiotojams, ir savininkams, ir visuomeninėms organizacijoms – nė vienoje šalyje nėra buvę ir nebus. Manau, dabartinė tvarka daugiau mažiau teisinga ir atitinka nūdienos realijas“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Nidoje startavo didžiausias šalies sporto festivalis „Sveika, Neringa“ (8)

Penktadienio vakarą Nida tapo tikra Lietuvos sporto sostine – čia startavo didžiausias šalies sporto ir sveikos gyvensenos festivalis „Sveika, Neringa!“. Nors prieš pat šventės atidarymo ceremoniją ir prasidėjo lengvas lietus, poilsiautojų ir festivalio dalyvių jis neišgąsdino. „Juk sportui tinka bet koks oras“, - sveikindamas festivalio dalyvius kalbėjo ir Neringos miesto meras Darius Jasaitis.

Ar šeima – būtinai tik vyras, žmona ir vaikai? (51)

Nors po skyrybų vaikų globa paprastai atitenka motinai, filologas Virginijus Gasiliūnas nusprendė kitaip. „Pasakiau, kad galiu pasirūpinti vaikais, o ji gali pradėti gyventi su kitu vyru“, – LRT RADIJUI pasakoja jis.

Eilėje laukė visą dieną, o galiausiai vis tiek šnipštas (116)

Į DELFI kreipėsi viena vilnietė, kuri liko labai nemaloniai nustebinta apsilankymu Vilniaus Migracijos valdyboje. Moteris įsitikinusi – visuomenė privalo sužinoti, kaip dirba mūsų šalies pareigūnai.

„120s“ prezidentų žinios: D. Grybauskaitės sklypo sandoris ir tropikai Lietuvoje

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: prezidentė Dalia Grybauskaitė pardavė šių metų pradžioje pirktą sklypą Vilniaus rajone, Pašiliuose. Sandorio suma – 50 tūkst. Eur. Sklypas parduotas už tokią pačią sumą, už kiek ir buvo įsigytas.

Festivalyje „Sveika, Neringa!“ plevėsuos išskirtinė vėliava (4)

Vos keliasdešimt kilometrų ir klubo „F.O.C.U.S running“ bėgikai bus pasiekę savo tikslą – nuo Vilniaus nubėgę į Nidą, visai Lietuvai skleisdami žinią, jog penktadienį Neringoje prasideda didžiausias šalyje sporto festivalis „Sveika, Neringa!“, kuris taps kurorto sezono atidarymo švente.