Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos gynybos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl karinių ryšių su Baltijos valstybėmis stiprinimo.
Dokumente, kaip skelbia „Reuters“, teigiama, kad Šiaurės Europa turi būti pasirengusi galimoms „krizėms ir incidentams dėl Rusijos“, rašo rbc.ru.
„Rusijos lyderiai parodė, kad yra pasirengę praktikoje efektyviai naudoti karines priemones savo politiniams tikslams pasiekti, net jei tai pažeidžia tarptautinės teisės principus“, – rašoma dokumente.
Karinių žinybų vadovai taip pat konstatavo, kad „Baltijos šalyse ir jų šiauriniuose rajonuose ryškiai suaktyvėjo karinė ir žvalgybinė veikla“.
Be to, ministrai pažymėjo, kad pasienio rajonuose sustiprėjo Rusijos karinis aktyvumas, kuris, jų teigimu, jau baigėsi keliais sienų su Baltijos valstybėmis pažeidimo atvejais.
Ministrai taip pat sutiko, kad Rusijos propaganda sugeba „pasėti nesantaiką tiek tarp žmonių, tiek tokių organizacijų kaip NATO ir Europos Sąjunga viduje“.
„Baltijos šalyse ir šiaurinėse teritorijose didėja karinė ir žvalgybinė veikla. Rusijos kariuomenė išbando mus palei mūsų sienas, o Baltijos šalyse būta sienų pažeidimų. Rusijos veiksmai yra didžiausias iššūkis Europos saugumui. Rusijos propaganda ir politiniai manevrai prisideda prie skleidžiamos nesantaikos tarp šalių ir kelia nesutarimus tokių organizacijų, kaip NATO ar Europos Sąjunga, viduje“, – pridūrė Šiaurės Europos šalių ministrai.
Diplomatai nurodė, kad glaudesnis Skandinavijos šalių bendradarbiavimas ir solidarizavimasis su Baltijos šalimis pagerintų saugumą ir galėtų užkirsti kelią kariniams įvykiams.
Baltijos šalių premjerai suderino pozicijas dėl saugumo parengties veiksmų plano regione
Vilniuje penktadienį vykusiame neformaliame Baltijos ministrų tarybos Ministrų pirmininkų tarybos susitikime aptarta situacija Ukrainoje, pasirengimas Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Rygoje, apsikeista nuomonėmis dėl saugumo padėties regione. Taip pat aptarti bendri energetikos ir transporto projektai. Susitikime dalyvavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Latvijos Vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma ir Estijos Ministras Pirmininkas Tavis Revias (Taavi Roivas
„Džiaugiuosi mūsų šalių bendradarbiavimo kokybe ir intensyvumu. Šiuo metu vykstantys ekonominiai ir geopolitiniai procesai įrodo tokio bendradarbiavimo svarbą - tiek tarp mūsų šalių, tiek su mūsų sąjungininkais", - susitikimo pradžioje sakė Premjeras, taip pat padėkojęs Latvijai ir Estijai už paramą Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Premjerų susitikime pabrėžta, kad sankcijų Rusijai klausimas turi būti labai aiškiai ir tiesiogiai siejamas su visišku Minsko susitarimo įsipareigojimų įgyvendinimu. Premjerai pažymėjo, kad labai svarbu tęsti visokeriopą paramą Ukrainai ir jos vykdomoms reformoms. Sutarta, kad ir toliau labai svarbu tęsti Krymo aneksijos nepripažinimo politiką.
Ministrai pirmininkai sutarė, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje turi atspindėti santykių su Rytų partnerėmis pažanga. Pažymėta, kad iki Rygos susitikimo labai svarbu užbaigti asociacijų sutarčių su Ukraina, Gruzija ir Moldova ratifikavimo procesą Europos Sąjungos šalyse. Taip pat svarbu pasiekti konkrečius susitarimus su Ukraina ir Gruzija mobilumo ir vizų liberalizavimo srityse.
Kalbant apie saugumo padėtį regione, buvo pažymėta, kad itin svarbu toliau įgyvendinti NATO viršūnių susitikimo Velse sprendimus. Parengties veiksmų plano įgyvendinimas yra pagrindinis atgrasymo politikos elementas. Premjerai pasidžiaugė konkrečiais rezultatais įgyvendinant Velso sprendimus ir paragino toliau tęsti tokią politiką. NATO vadaviečių įsteigimas būtų labai svarbus ir konkretus žingsnis.
Ministrai pirmininkai pasveikino Europos Vadovų Tarybos sprendimus dėl bendrų veiksmų poreikio strateginės komunikacijos srityje. Bendras ir koordinuotas atsakas Rusijos skleidžiamai propagandai yra bendras Baltijos valstybių interesas.
Susitikime pažymėta, kad dabartinės geopolitinės situacijos kontekste sprendimai didinti gynybos biudžetus yra svarus įnašas didinant bendrą Aljanso saugumą. Premjerai pažymėjo, kad, siekiant efektyviai panaudoti gynybai skirtas lėšas, labai svarbu Baltijos šalims glaudžiai bendradarbiauti gynybos srityje, įskaitant bendrus ginkluotės pirkimus.
Premjerų susitikime pabrėžta, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su žemyninės Europos sistema tebėra vienas svarbiausių prioritetų. Šioje srityje ypač svarbu palaikyti glaudų dialogą su Europos Komisija ir Lenkija. Baltijos šalių energetikos ministrai šiuo klausimu aktyviai bendradarbiauja su Lenkijos kolega.
Kitas bendras prioritetas energetikos sityje - regioninės dujų rinkos sukūrimas. Šioje srityje labai svarbus elementas yra Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties projekto įgyvendinimas.
Ministrai pirmininkai pasidžiaugė, kad laiku buvo parengta bendra paraiška Europos Komisijai dėl projekto „Rail Baltica" finansavimo.