Dėl susidariusios situacijos DP byloje valstybės paskirti advokatai kreipėsi į Teisingumo ministeriją, tačiau ši atsakė, jog negali niekuo padėti – esą pasirašytose sutartyse su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gynėjai sutiko, kad bus mokamas atlyginimas tik už 80 val. darbą.
V.Uspaskicho advokatė: faktas, kad jo teisės yra pažeidžiamos
„Viceministras Tomas Vaitkevičius mums atsakė, kad esame pasirašę sutartį ir sutikome su tokiomis sąlygomis, o antra, kita vertus, dirbti papildomas valandas yra kiekvieno doro piliečio garbės ir sąžinės reikalas, – sakė V. Uspaskicho paskirtoji advokatė. – Kitaip tariant, mes turime elgtis dorai, sąžiningai, pilietiškai ir, svarbiausia, dirbti už dyką“.
Pasak teisininkės, vien susipažinimas su DP baudžiamąja byla užtruko 110 val. „O kiek dar posėdžių, – jeigu teismas mus paskyrė be mūsų klientų noro ir sutikimo, tai turi būti padaryta išimtis ir mokamas atlyginimas už realų darbą – kai įstojome į bylą, joje jau buvo 162 tomai, vien jų perskaitymui reikia gerų poros mėnesių“, – sakė L. Vasiliauskienė.
Valstybės paskirti advokatai kol kas nesiruošia teismo proceso boikotui, tačiau tikina, kad susidariusią situaciją žada apsvarstyti ir ieškoti sprendimų būdų.
„Mes turėsime visi pasitarti, pasikalbėti su Advokatų taryba, pasižiūrėti įstatymą, ir spręsime, kaip toliau elgtis – negaliu už visus ir vienareikšmiškai pasakyti, bet faktas, kad mano ginamojo teisės yra pažeidžiamos, kai advokatas byloje sėdi už dyką“, – sakė L. Vasiliauskienė.
Pasak jos, advokatų atstovaujami kaltinamieji teisme turi teisę pareikšti, kad jie negali būti tinkamai ginami, jeigu jų paskirtiems gynėjams nėra mokamas atlyginimas. „Tai jų, ginamųjų teisių pažeidimas“, – L. Vasiliauskienės teigimu, panašių problemų kyla ir kitose didelės apimties bylose.
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja: tai – diskriminacija
Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė patikino, kad į baudžiamąją bylą teismo paskirti valstybės advokatai negali atsisakyti dirbti daugiau kaip 80 val.
„Garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apmoka tik tiek, tačiau advokatas negali atsisakyti ginti jam paskirtą žmogų, – sakė ji. – Mes manome, kad tokia nuostata yra diskriminacinė – žmogus negali dirbti už dyką. Be to, esame įsitikinę, kad Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskritai yra nereikalingos. Ne kartą kreipėmės į Teisingumo ministeriją, siūlydami, kad tarp žmogaus, kuriam reikalinga teisinė pagalba, ir advokato nebūtų tarpininko – kad jis galėtų tiesiogiai kreiptis į advokatus, o ne pas valdininką prašyti paskirti advokatą“.
Pasak L. Meškauskaitės, už atstovavimą teisme advokatas už valandą gauna 40 litų neatskaičius mokesčių.
„Mūsų advokatai nesiima drastiškų priemonių, o tarnybos aiškina, kad esame su jais pasirašę sutartį, jog teiksime pagalbą ir jeigu advokatai atsisakys ginti klientus, bus nutraukta sutartis, o gynėjai negaus darbo, – sakė Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja. – Tai – savotiškas šantažas. Sutartis spraudžia į tokius rėmus, kad jie priversti dirbti už dyką“.
Teisingumo viceministras: turime pagrįstai naudoti valstybės lėšas
Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius pripažįsta, kad reikalingi pokyčiai apskaičiuojant apmokėjimą už darbą advokatams, tačiau tikina, jog jie turi būti labai protingi.
„Reglamentavimas turi būti labai protingas, kad galėtume išvengti piktnaudžiavimo ir, kas mums visiems svarbu, leistų pagrįstai naudoti valstybės lėšas“, – sakė jis.
„Yra lubos, iki kiek gali būti mokama advokatui už tam tikrą bylą – pagal dabartinę redakciją, kuri galioja seniai, yra 80 val. maksimumas vienoje byloje, – sakė jis. – Šiuo metu yra rengiama tvarka, kaip kitaip skaičiuoti advokatų atlyginimą, įvertinant jų veiklą ir ypatingas bylos aplinkybes. Bet tam tikri apribojimai išlieka – jeigu teismas patvirtintų, kad byla pagrįstai turėtų būti nagrinėjama ilgiau, turėtų būti mokama, bet jau ne už susipažinimą su bylomis, ko neretai prašo advokatai, bet už konkretų laiką, praleistą posėdyje“.
Viceministras nesutinka, kad advokatams, kurie dirba ilgai trunkančiose bylose, būtų skaičiuojamas atlygis už konkrečias valandas.
„Advokato įsipareigojimas ginti tam tikrą asmenį, viena vertus, pagrįstas susitarimais su valstybe, kita vertus, yra tam tikri akivaizdūs advokato etikos, darbo standartų principai, kai ne viską turėtų lemti kiekvieno cento skaičiavimas, – sakė T. Vaitkevičius. – Už vieną bylą gauti daugiau negu 3 tūkst. Lt, manau, yra pakankamai daug“.
DP vicepirmininkas: mums valstybės advokatai nereikalingi
Vienas kaltinamųjų DP byloje, kuriam taip pat yra paskirtas valstybės advokatas, Seimo narys Vytautas Gapšys sakė, kad savo baudžiamajame procese įžvelgia gilesnę problemą – valstybės advokatai paskirti per prievartą, kaltinamiesiems kategoriškai prieštaraujant.
„Nuo pat pradžių šioje istorijoje advokatai negalėjo suteikti tinkamos pagalbos vien dėl paprasto dalyko – į bylą jie buvo įtraukti net nesusipažinę su medžiaga, jiems posėdžiai buvo suplanuoti net neperskaičius bylos medžiagos, – sakė DP pirmininko pavaduotojas. – Tai buvo padaryta dėl visai kitų priežasčių – ar dėl politinių, ar dėl administracinių, nežinau, kaip jas geriau įvardyti.
Paskaičiuokite labai paprastai – byloje yra 160 tomų, jeigu viename tome yra 200 puslapių, skirkite bent 5 minutes vienam puslapiui perskaityti ir įvertinti medžiagą, tai skaičiuokime – vien tūkstantis minučių užims vienam tomui, šį skaičių dauginkite iš 160, ir suskaičiuokite, kiek gausis valandų. Pamatysite, kad per 80 val. jie net mažos dalies medžiagos neperskaitys.
Natūralu, kad advokatai ten sėdi realiai nežinodami ir negalėdami įsigilinti į medžiagą, todėl teisme esu pasakęs, jog man toks advokatas yra nereikalingas, aš neprisiimu jokios atsakomybės už jo finansavimą ar kažkaip kitaip. Galiu jį gerbti kaip žmogų, bet jis yra nepajėgus padaryti tai, kas gynėjui yra priskirta pagal Baudžiamojo proceso kodeksą“.
V. Gapšys įsitikinęs, kad valstybės advokatų paskyrimas į baudžiamąją bylą, kai kaltinamieji su tuo nesutinka, pažeidžia ne tik Lietuvos įstatymus, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.