Galutiniam įstatymo patvirtinimui būtinas dar vienas balsavimas parlamente.
Remiantis šiuo teisės aktu dešimtadaliu nuo liepos mėnesio bus mažinamos ir motinystės pašalpos, tačiau Aktyvių mamų sambūris sako, kad realiai motinystės pašalpos mažės nuo sausio, nes draudžiamųjų pajamų dydį, nuo kurio priklauso socialinių išmokų skaičiavimas, Vyriausybė ketina mažinti nuo sausio.
Mažinamos pensijos ir bedarbių pašalpos
Remiantis Vyriausybės pateiktu teisės akto projektu, senatvės pensijos nuo kitų metų sausio turi mažėti vidutiniškai 5 proc., nebus liečiamos tik mažesnės nei 650 Lt išmokos. Senatvės pensijos mažinamos diferencijuotai: apie 700 Lt siekiančios pensijos sumažėtų 3,3 proc., 825 Lt – 4,5 proc., apie 900 Lt – 6,7 proc., 1000 Lt – 7,4 proc., 1200 Lt – 9,2 proc., apie 1700 Lt – 12,4 proc.
Konservatorių-krikdemų frakcijos seniūno Jurgio Razmos tvirtinimu, jeigu senatvės pensija siekia 600-800 Lt, tai vidutiniškai ji mažėtų 13 Lt, jeigu yra kiek didesnė 1000-1300 Lt, tuomet vidutinis mažėjimas siekia apie 80 Lt.
Vyriausybė taip pat yra numačiusi, kad dirbantiems pensininkams, kurie gauna valstybines socialinio draudimo, arba senatvės pensijas, jos bus mažinamos didėjančiu procentu, priklausomai nuo gaunamo uždarbio. Pavyzdžiui, uždirbantiems iki 200 Lt – 2,5 proc., 600-800 Lt –10-15 proc., 2100 Lt – 50 proc., 4200 Lt ir daugiau – 70 proc.
Valdantieji imasi karpyti ir bedarbių pašalpas. Pagal šį teisės aktą nuo 1041 Lt iki 650 Lt mažinamos maksimalios bedarbio pašalpos, tad natūraliai mažės ir vidutinės išmokos, kurios dabar siekia apie 700 Lt.
Laikinajame įstatyme taip pat nustatyta, kad pirmuosius tris pašalpos gavimo mėnesius bedarbiui bus mokama visa išmoka, o likusį laikotarpį – visa pastovioji pašalpos dalis bei pusė kintamosios pašalpos dalies. Tai reiškia, kad po trijų mėnesių bedarbio pašalpa sumažės.
Kerpami vaiko pinigai ir motinystės pašalpos
Sunkmetis palies ir vaikus. Jeigu šiuo metu vaikams iki trejų metų mokama 97,5 Lt dydžio išmoka, tai remiantis laikinuoju teisės aktu vaiko pinigai būtų mokami tik vaikams iki dvejų metų ir tik tiems, kurių tėvai negauna motinystės arba tėvystės pašalpos arba jei gauna, tai pašalpa turi būti mažesnė nei 525 Lt.
Skurstantiems vaikams, kurių tėvų pajamos vienam asmeniui siekia 525 Lt, kas mėnesį turėtų būti skiriama po 52 Lt, tačiau tik nuo dvejų iki septynerių metų. Vyresniems neturtingiems vaikams išmoka iki pilnametystės būtų mokama tik tuo atveju, jei šeimoje gyvena trys ir daugiau vaikų.
Šiuo metu 97,5 Lt dydžio išmoka mokama vaikams iki trejų metų, kai šeimoje yra vienas ar du vaikai. Tose šeimose, kur yra trys ir daugiau vaikų, išmoka yra kiek didesnė. Ji mokama ir toms mamoms ar tėčiams, kurie gauna motinystės (tėvystės) pašalpą.
52 Lt dydžio išmoka dabar skiriama vaikams nuo trejų metų iki pilnametystės, jei pajamos vienam asmeniui šeimoje neviršija 1050 Lt.
Valdantieji taip pat pasiryžo nuo liepos mėnesio 10 proc. sumažinti ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei nuleisti pašalpų „lubas“.
Nuo liepos ketinama įtvirtinti, kad motinystės išmokų „lubos“ būtų ne penki, o keturi draudžiamųjų pajamų dydžiai. Šiuo metu šis dydis yra 1488 Lt, taigi maksimali motinystės (tėvystės) išmoka yra 7440 Lt. Jeigu draudžiamosios pajamos, kaip ir planuojama, sumažėtų iki 1170 Lt, tai „lubos“ siektų jau 4680 Lt.
Aktyvių mamų sambūris piktinasi, kad iš tiesų motinystės (tėvystės) išmokos mažės ne nuo liepos, kaip kad teigia politikai, o nuo sausio, nes pašalpos apskaičiuojamos atsižvelgus į einamųjų metų Vyriausybės nustatomą draudžiamųjų pajamų dydį. Kadangi draudžiamąsias pajamas ketinama mažinti nuo sausio, tai esą ir pašios išmokos mažės nuo sausio.
Šiuo metu motinystės (tėvystės) pašalpos pirmaisiais vaiko auginimo metais siekia 100 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio, antraisiais – 85 proc. buvusios algos. Nuo liepos ketinama išmokas mažinti dešimtadaliu ir nustatyti, kad pirmaisiais metais pašalpa sieks 90 proc. buvusios algos, antraisiais – 75 proc.
Atmetė siūlymus kompensuoti pensijas
Valdantieji ketvirtadienį taip pat atmetė visus siūlymus kompensuoti mažinamas senatvės pensijas. Kompensuoti krizės sąlygomis mažinamas pensijas pasiūlė socialdemokratas Edvardas Žakaris bei dar keletas parlamentarų.
„Mes siūlome įpareigoti Vyriausybę iki kitų metų kovo 1 d. parengti tvarką, pagal kurią būtų kompensuojama neišmokėta pensijos dalis“, - posėdyje sakė politikas.
Tačiau valdantieji E. Žakario ir jo kolegų sumanymui nepritarė, motyvuodami tuo, kad Konstitucinio Teismo doktrina to nereikalauja. Atmetus E. Žakario pataisą, panašiai skambančius siūlymus atsiėmė ir kiti Seimo nariai.
„Konstitucinis Teismas šią problemą nagrinėjo kelis kartus ir pasakė, kad valstybėje gali susidaryti tokia situacija – ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir panašiai, kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti. Tokiais išimtiniais atvejais teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, net ir mažinant senatvės pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus apsaugant kitas konstitucines vertybes“, - Konstitucinio Teismo nutarimą citavo konservatorius-krikdemas Rimantas Jonas Dagys.
DELFI primena, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra pareiškusi, jog mažinamos senatvės pensijos pasibaigus krizei turi būti kompensuojamos, tačiau ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus teisininkai laikosi priešingos nuomonės.
Koalicijai priklausantys parlamentarai atmetė ir tas pataisas, kuriomis buvo siūloma ateityje grąžinti nesumokėtą dirbančių pensininkų pensijų dalį, nepaisydami fakto, kad tokiu atveju dirbantieji ir nedirbantieji garbaus amžiaus sulaukę piliečiai bus traktuojami nevienodai, nes dirbančiųjų išmokos karpomos stipriau.