Vaidilučių aukurą saugos pasieniečiai

 (7)
Ant Rambyno kalno, kurio geografinė padėtis labai patogi stebėti Nemuno viduriu "nubrėžtą" valstybės sieną, rengiamasi statyti pasienio stebėjimo bokštą, rašo dienraštis "Respublika".
Pasienio ruože nuo Vištyčio ežero iki Kuršių marių kitąmet turėtų išdygti septyni 20 - 30 metrų aukščio bokštai, aprūpinti elektronine stebėjimo įranga. Tris iš bokštų numatyta pastatyti Pagėgių savivaldybės teritorijoje - Lazdėnuose, Sokaičiuose ir Bitėnų kaime, ant Rambyno kalno.

Kaip teigia dienraštis, pastarosios vietos pasirinkimas labiausiai tenkina pasieniečius, tačiau tam pasipriešino senųjų tradicijų puoselėtojai, kultūrologai. Rambyno kalnas - senojo kulto apeigų vieta. Nuo XIX amžiaus pabaigos jis pradėtas vertinti kaip garbingos senovės ir lietuviškumo simbolis. 1884 metais kalne surengta pirmoji, vėliau tapusi tradicine Joninių šventė, kurios metu būdavo uždegama apeigų ugnis, vaidinami istoriniai vaidinimai.

Anot "Respublikos", iš pradžių 0,1 ha sklypą stebėjimo bokšto ir posto namelio statybai pasieniečiai pasirinko toje pačioje miško aikštelėje, kurioje švenčiamos Joninės. Tačiau tam paprieštaravo Pagėgių savivaldybės administracija, pasiūliusi sklypą kiek toliau nuo masinių susibūrimų vietos, per keliasdešimt metrų nuo Marijos ir Algirdo Stakvilevičių sodybos, nes šie neprieštaravę, kad jiems po langais atsirastų minipoligonas.

Rambyno regioninio parko kultūrologas Eugenijus Skipitis mano, kad 30 metrų aukščio metalinis bokštas su posto nameliu, aptverti aukšta tvora, nieku gyvu nepritaps prie Rambyno kalno gamtovaizdžio ir krašto architektūros.

Bokštą ketinama statyti netoli nuo kalno skardžio. Kalnas, veikiamas gamtinės erozijos, kai kuriose vietose traukiasi iki 1 metro per 10 metų. Būtent toje vietoje, kur ketinama statyti bokštą, per 38 metus skardis priartėjo prie A. Stakvilevičiaus namo per 4 metrus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

L. Linkevičius prašo Vokietijos ministro perduoti Lietuvai Nepriklausomybės aktą (11)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį paprašė Vokietijos diplomatijos vadovo Sigmaro Gabrielio perduoti Lietuvai Berlyno diplomatiniame archyve rastą 1918-ųjų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą.

SADM skandale aiškėja naujos aplinkybės: darbuotojai pasakoja apie klastingas schemas (21)

DELFI aprašius situaciją, kai apie galimą valstybės lėšų švaistymą Socialinės apsaugos ir darbo ministrui (SADM) pranešusios Vaikų išlaikymo fondo darbuotojos sulaukė sistemos kirčio – buvo pradėta ieškoti, kaip jas nubausti, į viešumą ėmė kilti naujos detalės.

R. Karbauskis: G. Kėvišas ieško politinio užtarimo (37)

Kreipdamasis į Seimą valstybės vadovų pasitikėjimą praradęs Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas ieško politinio užtarimo, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Prof. L. Mažylis tiesiogiai iš Berlyno pasidalino įspūdžiais apie Vasario 16-osios akto originalo atradimą (1)

Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Dokumentą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, kuris pasidalino savo įspūdžiais.

„120s“ žinios: Berlyne aptiktas Lietuvos nepriklausomybės aktas ir kaip šventė „Brexit“ šalininkai

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, ir pasveikino lietuvius su šiuo radiniu.