Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Darbo partijos dvasinis lyderis Viktoras Uspaskichas.

- Pone Uspaskichai, gal norite atsiprašyti premjero, kurį išvadinote minkštu ir pūkuotu melagiu?

- Gerbiamieji, galvoju, iš pradžių galbūt premjeras turi atsiimti savo neteisingus, melagingus žodžius, kad aš šantažuoju mylimą Darbo partiją, žmones, kuriuos gerbiu. Negalima taip sakyti, tuo labiau premjerui. Švaistytis tokia informacija, kuri visiškai neteisinga, netikra – taip daryti negalima. Pavadinti Darbo partiją išdavike, kad ji balsavo ir padidino žmonėms atlyginimus, pensijas.

- Jūs išlaidas biudžeto padidinot.

- Apie išlaidas tegul jie galvoja, o Darbo partija padidino atlyginimus. Tai yra svarbiausias dalykas. Mes džiaugiamės, manom, kad tai yra nuopelnas.

- Jūs gi suprantat, kad biudžetas ne guminis. Reikia ieškoti kompromiso ir su koalicijos partneriais, o ne kategoriškai reikalauti vardan savo rinkėjo.

- Tikrai ne guminis. Reikia žiūrėti iš kitų šaltinių. Ne tik skriausti tuos, kurie mažiau gauna.

- Pakalbėkim apie Jūsų išsireiškimus apie Algirdą Butkevičių. Savo garsiajame komentare taip apibūdinote - geras, švelnus ir pūkuotas, bet melagis, bailys ir propaguojantis teisinį nihilizmą. Melagis, bailys, geras – aiškūs apibūdinimai. Ką Jūs turėjote omenyje sakydamas minkštas ir pūkuotas?

- Nori įsivaizduoti, kad toks yra. Nori atrodyti labai geras, švelnus, malonus, teisingas. Bet iš tikrųjų tai, ką parodėte viešai ne visiškai atitinka tikrovę.

- Ką reiškia netinka? Pacitavau tai, ką Jūs parašėte.

- Aš jau pakomentavau. Straipsnyje viskas yra. Aš net nepykstu ant premjero, nėra jokių problemų.

- Tai nėra taip, kad jis Jus asmeniškai įžeidė?

- Ne. Visiškai ne. Aš net jį pasveikinau per Kalėdas, viskas tvarkoj. Kas jam užėjo – užlipti ant grėblio.

- Ką Jūs turit omeny?

- Kam jam tai reikėjo daryti, aš nesuprantu. Ką jam reikėjo įkalti tarp savo koalicijos partnerių? Dėl ko? Ką, jis galvojo, liks be atgarsio? Aš nesuprantu. Galėjo partijos vadovybę pakviesti pakalbėti su frakcijos nariais. Ne, iš karto po Naujų metų, išlipti iš lovos ar iš pachmielo ir leptelėti tokius dalykus.

- Jūs šią savo nuomonę, ką išdėstėte raštu, premjerui į akis esate pasakęs?

- Aš net galiu pasakyti, kad jeigu mus kartu pakviesit į laidą, aš pasakysiu.

- Ar Jūs kalbėjotės po to, kai parašėte?

- Ne, nebuvom susitikę.

- Tai kuris čia, Jūsų manymu, didesnis bailys?

- Kuria prasme?

- Ar Jūs ar premjeras, jeigu Jūs bijote jam pasakyti į akis?

- Aš niekada nebijau. Visada galiu sudalyvauti, tik pakvieskit.

- O Jūsų niekas nekviečia? Kaip Jūs tai aiškinate? Premjeras, kaip suprantu, nerodo noro su Jumis bendrauti.

- Ir aš neieškau, nestoviu prie Vyriausybės durų, kad susitikti su premjeru. Jis irgi nepanorėjo tą sausio 3-ią ar 4-ą paskambinti, pakviesti pabendrauti. Kodėl jis negalėjo? Jis pirmas užlipo ant to grėblio, ne aš.

- Kai kurie koalicijos politikai sako, kad reiktų jums išsiaiškinti vyriškai, o ne svaidytis pareiškimais per spaudą.

- Nuo jo reikia pradėti. Jis pirmas. Aš toks ramus, taip ramiai šeimoje sutikau naujus metus, be jokių problemų. Užmiršau, kas vyksta koalicijoje, praktiškai nebedalyvavau tuose visuose dalykuose, politinėje taryboje. Maža to, jeigu kalbėti dėl biudžeto, likus kelioms dienoms aš kalbėjau frakcijoje. Sakiau, jeigu jūs nesugebat su koalicijos partneriais susitarti, tai kam palaikot tą biudžetą.

- Ir ką?

- Jie sakė reikia pagalvoti, ką mes galim pasiūlyti tam biudžetui. Sakiau galvokit, aš ne Seimo narys. Aš pats atvažiavau pas Loretą, kabinete buvo frakcijos vadovas Vytautas Gapšys, sakiau paleiskit, tegu laisvi žmonės balsuoja. Tai vadinasi šantažas? Gerbiamieji, tai melas. Aš net frakcijos posėdyje dėl biudžeto nedalyvavau. Kam taip meluoti, kad Uspaskichas šantažavo partiją?

- Ko Jūs siekiate tokiais pareiškimais? Ar Jūs norite versti šią Vyriausybę?

- Darbo partija atėjo žmonių valia, buvo sudaryta Vyriausybė. Mes išliksim iki galo. Mes nežlugdysim ir nebėgsim iš koalicijos. Pagal programines nuostatas Darbo partija turi absoliučiai visus projektus pateikti balsavimui Seime. Įtikins, neįtikins, balsuos ar ne jau kitas klausimas. Pagrindinį darbą Darbo partija turi padaryti. Mes jau apie 50 proc. visų projektų pateikėm, užregistravom ir už juos balsavo. Mes darysim nesvarbu kur, kokioje koalicijoje, kokiomis sąlygomis.

- Ką reiškia nesvarbu kur? Jūs teigiate, kad premjeras bailys ir melagis. Jūs dirbate koalicijoje su bailiais ir melagiais.

- O ką daryti? Bėgti į krūmus? Valstybė turi gyventi.

- Ar valstybė turi gyventi ar Darbo partija labiau savo postais rūpinasi?

- Kokiu būdu mes rūpinamės savo postais?

- Jeigu pasitrauksit, neteksit bent kelių ministrų postų.

- Jeigu socdemai pasitrauks, jie irgi neteks.

- O kodėl jie turi pasitraukti?

- O kodėl mes turim trauktis?

- Nes teigiate, kad dirbate su melagiais ir bailiais.

- Socdemai pirmi pasakė, kad mes juos išdavėm. Tai kodėl jie dirba su išdavikais?

- Jūs sakote, kad Darbo partija įgyvendina programas. Vieną jūsų ministrių, Algimantą Pabedinskienę, kritikuoja ne tik socialdemokratai, bet ir prezidentė, opozicija. Jūsų manymu ši kritika yra nepagrįsta?

- Nesigilinau į tą situaciją, nes buvau išvažiavęs. Europos Parlamente prasidėjo darbai, tik dabar grįžau. Jeigu Valstybės kontrolė pasakys, kad tai neteisėta, mes nutrauksim. Reikia pažiūrėti į pasekmes.

- Kalba yra apie milijonus litų, išleistų kažkokiai studijai, kažkokiems ekspertams. Pasirodo, tos studijos įgyvendinti neįmanoma, arba ten surašyti dalykai, kurie ir taip aiškūs. Jūsų manymu galima imti ir švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus bet kokiai studijai? Tai darė Jūsų deleguota ministrė.

- Nežinau. Galvoju, kad tas projektas Lietuvai reikalingas. Visą laiką reikia situaciją vertinti palyginimais. Praeita Vyriausybė išleido 120 milijonų tokiems dalykams. Ir viskas normaliai. O čia sumokėta Lietuvos žmonėms, specialistams, kurie dirba, studijuoja, rašo projektą, kuris turėtų būti reikalingas Lietuvos žmonėms tobulinti, gerinti jų gyvenimą. Kur čia problema?

- Kuris akivaizdžiai bus padėtas į stalčių. Grįžkime prie Jūsų komentaro apie premjerą. Parašėte ir antrą komentarą, kuriame, kaip koks psichologas ėmėte nustatinėti diagnozę. Noriu paprastai paklausti. Pone Uspaskichai, ar Jums viskas gerai?

- Man viskas gerai. Aš paėmiau ištraukas iš užsienio psichologų specialistų atlikto tyrimo, kur nustatytos tokių atvejų diagnozės. Aš juos perrašiau. Straipsnį todėl ir parašiau.

- Pastaruoju metu Jūs ta psichologija labai susidomėjęs esate.

- Aš studijuoju.

- Kur Jūs studijuojate?

- Aukštojoje universitetinėje psichologijos mokykloje.

- Lietuvoje?

- Čia paskui, kai baigsiu. Lietuvių tokia mada viską sugadinti. Baigsiu – pasakysiu.

- Dar vieną diplomą bandysit gauti?

- Aš gausiu. Aš labai geras studentas.

- Kam Jums reikia psichologijos studijų?

- Man tiesiog įdomu.

- Nežinau, ar Jūs matėt psichologų bendruomenės nuomonę apie Jūsų straipsnius. Psichologas G. Navaitis pakomentavo ir sako, kad Jūs pats turit psichologinių problemų.

- Nežinau, apie ką Jūs kalbat.

- Jūs neigiat, kad Jums pačiam reikia psichologo?

- Ačiū Dievui.

- Jūsų manymu, Jūs vis dar esat įtakingas politikas?

- Aš paskelbiau gal prieš pusantrų metų, kad traukiuosi iš aktyvios politikos. Man kaip tik to nereikia. Kadangi aš išrinktas partijos garbės pirmininku, turiu pakankamai dalyvauti šiame procese. Kaip matėt, aš mažai dalyvauju spaudoje, žiniasklaidoje, televizijoje, politinėje taryboje.

- Dėl to ir keliate konfliktus, nes prarandate įtaką.

- Aš galėčiau dalyvauti, bet nedalyvauju.

- Gal Jūsų nuomonė jau niekam neįdomi? Nedalyvaujate valdančios koalicijos posėdžiuose, Jūsų nebėra viešoje erdvėje, netgi Jūsų paties įkurtoje partijoje ne visiems Jūsų nuomonė įdomi. Gal Jūs, pone Uspaskichai, darotės nebeįdomus ir Jums tai nepatinka?

- Aš ir nenoriu būti įdomus. Aš ne mergaitė, kad būčiau įdomus. Aš pats pasitraukiau iš Darbo partijos pirmininko. Jeigu šiandien norėčiau grįžti, aš rytoj sušaukčiau suvažiavimą ir mane išrinks.

- Jūs esat toks tikras?

- Taip. Bet aš to nedarau ir nedarysiu, nes pats pasitraukiau. Mano gyvenime yra kitų įdomių dalykų.

- Tai kam Jūs keliat įtampą valdančioje koalicijoje? Užsiiminėkit tais kitais įdomiais dalykais.

- Tai kam reikėjo A. Butkevičiui užlipti ant to grėblio? Sėdėk tu.

- Jums reikėjo pabūti protingesniu ir nereaguoti, o išplatinote visuomenei du audringus laiškus.

- Aš kaip tik protingas, todėl, kad jis pasisakė nesąmonę.

- O Jūs iš paskos dar dvi.

- Aš atsakiau, o iš jų visų pasipylė dar dalykų. Aš tada klasikinį straipsnį parašiau remiantis psichologais.

- Jūs pykstate ant socialdemokratų, kad jie Jūsų negina?

- Aš seniai pamiršau visus dalykus. Aš užsiimu savo reikalais.

- Jums buvo labai svarbus vienas Žmogaus teisių komiteto sprendimas, kurio Jūs, net neabejoju, labai laukėt, jis susijęs su Darbo partijos byla. Seimo Žmogaus teisių komitetas turėjo priimti sprendimą, kuris skambėtų taip, kad partijos byla yra politizuotas procesas. Tą nutarimą Jūs būtumėt galėjęs pateikti Europos Parlamente svarstant Jūsų teisinį imunitetą.

- Tas nutarimas nieko neduoda, jie tokių dalykų nesvarsto.

- Jūs turėtumėt bent kažkokį pagrindą.

- Žmogaus teisių komitetas ir sukurtas nagrinėti žmogaus teisių pažeidimus. Jeigu yra kreipimasis į Žmogaus teisių komitetą ir parodomi faktai, jie turi būti nagrinėjami demokratinėje teisinėje valstybėje. Paprasta.

- Kvorumas nesusirinko ir nenagrinėjo.

- Ką tu vaidini?

- Jūs dabar pykstat ant socdemų, kad jie sužlugdė komiteto posėdį, kuris Jums buvo labai svarbus.

- Jūs apie esmę nekalbat. Mūsų valstybei, Lietuvos žmonėms reikia, kad būtų kuo mažiau žmogaus teisių pažeidimų.

- Pone Uspaskichai, Jūs turit teisę kreiptis į Strasbūro teismą dėl savo žmogaus teisių pažeidimų.

- Klausykit, dėl ko pas mus sukurtas Žmogaus teisių komitetas?

- Tam, kad svarstytų Jūsų juodosios buhalterijos bylas?

- Kodėl? Ten niekas nesiruošia ir neprašė svarstyti Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos. Buvo prašymas svarstyti įvykius, kurie pažeidžia žmogaus teises.

- To nesvarstė ir Jūs likote labai nepatenkintas.

- Politikas visą laiką turi siekti iki gyvenimo pabaigos, kad, jeigu yra žmogaus teisių pažeidimai, jie būtų svarstomi ir naikinami. Normalaus vyro, normalaus politiko pareiga teisinėje demokratinėje valstybėje matant šiuos dalykus nebūti abejingam ir ginti kiekvieną žmogų Lietuvoje.

- Ir save tuo pačiu, pirmiausia. Dėl vidinių Jūsų partijos procesų pastaruoju metu kylą visokių nuomonių. Jūsų partijos kolegos komentuoja, kad viskas gerai, apie skilimą nėra kalbos. Kaip Jūs manote, Jūsų partijoje viskas gerai? Jūs dar ten valdot situaciją?

- Ne aš valdau, ne aš partijos pirmininkas, frakcijos vadovas. Man labai rūpi, kas ten vyksta. Norėtųsi, kad viskas būtų tvarkoj ir tikiuosi, kad taip ir yra. Tiesiog dabar nedalyvauju.

- Suprantu, kad nedalyvaujat. Bet informacija Jums suteikiama, žinot, kokie yra pasisakymai, kokie asmenys išrenkami į atsakingus postus.

- Man praneša, spauda parašo. Nėra kada, aš turiu kitų reikalų.

- Jūs įsitikinęs, kad visi partijos nariai dar vis lojalūs partijai, jos pozicijai, vadovybei ir Jums pačiam?

- Pasidomėsiu, bet man atrodo, kad partijoje žmonės tikrai lojalūs.

- Vieša paslaptis, kad Jūsų frakcijoje yra labai daug nepatenkintų tiek Jumis, tiek Jūsų valdymo stiliumi. Kai buvo renkamas seniūnas, buvo daug kalbų, kad ponas K. Daukšys kalba visiškai skirtingai negu Jūs ir Jūsų patikėtiniai. Jis sako, kad Vyriausybė dirba gerai. Jums tinka tai, ką Jūsų kolegos šneka?

- Nežinau, kas ką šneką. Kai buvo renkamas frakcijos seniūnas aš nedalyvavau.

- Jūs gi nesat visiškai nusišalinęs nuo partijos reikalų.

- Man nesinori viešai kalbėt. Visi sakys, kad blogai. Tikrai mažai dalyvauju.

- Jums taip geriau?

- Man taip geriau.

- Kodėl?

- Todėl, kad turiu kitų reikalų, užsiėmimų. Pats pasitraukiau iš partijos vadovo posto. Reiškia, turiu kitų planų.

- Ačiū už pokalbį.