„Tai labai daug reiškia mums kaip tautai ir visuomenei. Mūsų kaip valstybės nieks neginčija dėl to, kad mes neturime pirmojo pagrindinio akto originalo. Tai nėra juridinis labai svarbus naujas dalykas, bet jis yra labai svarbus dvasiškai, moraliai ir politiškai, kad mes nebebūsim tokia nelaiminga tauta, kuri yra netekusi savo pagrindinio valstybės dokumento originalo“, – BNS trečiadienį sakė V.Landsbergis.
„Ši skriauda, šis trūkumas, nuostolis ir nuolatinis rūpestis, o gal kur atrasim, gal nesunaikintas, dabar jis išspręstas, tai be galo malonu“, – pridūrė V.Landsbergis.
Trečiadienį Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba, BNS patvirtino dokumentą radęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
„Ta žinia yra tokia gera, kad jos nereikia menkinti samprotavimais, kad jo nėra rankose. Svarbiausia, kad jis yra, tai jau yra patvirtinta, kitas dalykas, mes turbūt studijuosim ir dokumento medžiagą, kokybę, aplinkybes, visa tai, kas su juo susiję, jau visai kitu jausmu, kad jis yra“, – pabrėžė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas.
Pasak V.Landsbergio, Lietuva turėtų siekti susigrąžinti Vasario 16-osios originalą į Lietuvą, tik to nereikėtų forsuoti.
„Mes negalime reikalauti, Vokietija gali padaryt galbūt nepaprastai gražų geros valios žingsnį, galbūt šiandien, o galbūt šimtmečio proga tai gali įvykti. O jei kas nors nustatys, kad juridiškai teisiškai konstituciškai Vokietija negali išimti iš savo valstybės archyvo dokumento ir atiduoti kitai valstybei, teks priimti kaip faktą“, – sakė ilgametis politikas.
„Bet aš nemanau, kad galėtų būt tokių griežtų apribojimų, kurių Vokietijos, demokratinės, draugiškos mums valstybės valdžia negalėtų išspręsti. Galbūt mes daug nesikarščiuodami, nepradėdami jau rytoj reikalauti, bet išreikšdami savo viltį, tikėkimės, kad tas dokumentas bus Vilniuje, kur jis buvo ir pasirašytas“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje.
Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“.