V. Landsbergis apie prisipažinusius KGB bendradarbius: negali būti jokių sąlygų

Asmenų, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu, paviešinimas būtų teisingas sprendimas, sako profesorius Vytautas Landsbergis po to, kai šis klausimas svarstytas koalicijos politinėje taryboje.

Ir nors visų valdančiųjų politinių partijų lyderiai pritarė tokiam pasiūlymui, KGB veiklą tyręs istorikas Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad tai padaryti gali tik Seimas.

„Turėtų būti taisomas 1999 metų Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas, o tai padaryti gali tik Seimas“, – paaiškino A. Anušauskas.

Jo teigimu, sprendimas turėtų būti priimtas maždaug iki liepos pabaigos, nes tada baigiasi 15 metų terminas, kada su žyma „slaptai“ saugomus sąrašus skelbti draudžiama. Reiktų apsispręsti, ar juos išslaptinti, ar terminą pratęsti.

„Negali būti jokių sąlygų“

TS-LKD garbės pirmininkas V. Landsbergis DELFI sakė, kad sprendžiant dėl buvusių KGB bendradarbių paviešinimo, reiktų atsiriboti nuo klausimo, kokių padarinių tai gali sukelti. Jo teigimu, nesvarbu, kas tie žmonės yra dabar, kokias pareigas užima ir kokios įtakos tai turėtų jų reputacijai. „Negali būti jokių sąlygų“, – apibendrino V. Landsbergis.

Tokiam požiūriui pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas: „Žinojimas visada geriau, nei nežinojimas. Lietuva apskritai turėjo problemų su liustracija, todėl pritarčiau“, – teigė pašnekovas.

Tačiau A. Anušauskas atkreipia dėmesį į tai, kad besiginanti pusė – buvę KGB bendradarbiai – gali sakyti, kad jiems buvo žadėta, jog nė vienas prisipažinęs asmuo nebus persekiojamas, jų duomenys niekada nebus paviešinti.

„Prieš 15 metų paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, kuris truko apie pusmetį, tai padarė beveik 1,6 tūkst. asmenų. Jų duomenis tvarkė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir būtent jis turi atsakyti, ar prisipažinę žmonės susidūrė su šantažu, verbavimu, ar juos bandė įtraukti į neteisėtą veiklą“, – dėstė A. Anušauskas.

Artimiausiu metu VSD priklausanti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turėtų nagrinėti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro kreipimąsi dėl tolimesnio žymos „slaptai“ galiojimo buvusių KGB bendradarbių sąrašams.

Kam pakenktų – neaišku

V. Landsbergis nesutiko spekuliuoti, kokiai politinei jėgai sąrašų paviešinimas pakenktų labiausiai: „Čia daug „jeigu“, nenorėčiau improvizuoti“, – sakė jis.

T. Janeliūnas taip pat sakė, kad šiuo metu tai prognozuoti yra sunku, tačiau greičiausiai labiausiai nukentėtų dešinieji, kuriems jų reputacija rūpi labiausiai. „Tačiau nemalonu būtų ne tik konservatoriams. Lygiai taip pat toks dalykas nė vienai partijai nepridėtų garbės“, – svarstė politologas.

Jo teigimu, sprendimą priimti iki šios Seimo sesijos pabaigos įmanoma, tačiau tam reikia valios. „Ar niekas nesipriešins? Socdemai gali“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Paklaustas, ar kurios nors partijos prieštaravimas galėtų rodyti, kad būtent joje yra buvusių KGB bendradarbių, politologas buvo skeptiškas: „Nebūtinai. Gali būti kitų motyvų, pavyzdžiui, kad nebereikia priešinti žmonių, susitaikyti ir panašių argumentų“, – dėstė jis.

Prezidentė kol kas nekomentuoja svarstymų viešinti prisipažinusius KGB bendradarbius

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas nekomentuoja valdančiųjų svarstymų paviešinti asmenis, kurie anksčiau prisipažino bendradarbiavę su KGB, sakydama, kad pirmiau reikia įsigilinti į įstatymus ir šiems asmenims suteiktas garantijas.

„Reikia įsigilinti į šį klausimą, dabar dar negaliu komentuoti. Turime pasižiūrėti į įstatymus, kokia forma tai galima daryti, ar būtina daryti, ar valstybė jiems buvo garantavusi, kiek garantavusi anonimiškumą. Dar anksti man būtų komentuoti“, - žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.

Valdančioji koalicija neseniai svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo „darbiečio“ Artūro Paulausko teigimu, prisipažinusių byloms šiemet baigia galioti slaptumo žyma, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turės spręsti, ar slaptumo žymą pratęsti.

Įstatymas prisipažinusiems bendradarbiavus su KGB garantavo apsaugą, numatydamas, kad prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas nustato paslapties saugojimo trukmę.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau - 1991-1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.