„Sprendimas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis iš teisinės pusės. Ir tada sakiau, kad iš teisinės pusės neįmanoma kalbėti apie priesaikos sulaužymą, jeigu nebuvai net prisiekęs šiuo atveju. Konstitucinis Teismas tą ir pažymėjo, kad jie negali net nagrinėti, jeigu asmuo nebuvo prisiekęs, vadinasi, priesaikos sulaužymo nebus“, – BNS antradienį sakė V.Gapšys.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad KT pažymėjo, jog apkaltos procedūra be KT dalyvavimo negalima.
„Todėl apkaltos procedūra dabar teisiškai yra negalima“, – sakė V.Gapšys.
„Nėra už ką daryti apkaltos. Apkalta, kaip toks instrumentas, yra tais atvejais, kai sulaužyta priesaika arba šiurkščiai pažeista Konstitucija. Šiuo atveju nei vieno, nei kito, nėra galimybių to pripažinti, nes nebuvau prisiekęs tuo metu“, – teigė „darbietis“.
KT antradienį pranešė atsisakęs nagrinėti Seimo paklausimą, ar V.Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis.
Apkaltą V.Gapšiui inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo politikas pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.
A. Kubilius: ką darytume, jei Seimo narys būtų pasodintas?
„Įsivaizduokime situaciją, jeigu ponui V.Gapšiui būtų paskirta bausmė ne bauda, o realus laisvės atėmimas kaip prokurorai prašė. Ką tada būtų Seimas daręs su Seimo nariu, kuris sėdi kalėjime? Galima pakliūti į tokią situaciją, kuri labai stipriai diskredituotų Seimą kaip konstitucinę instituciją“, – BNS sakė A.Kubilius.
Jo įsitikinimu, Seimo statutas, kuriame numatyta aplinkybė, jog apkalta Seimo nariui gali būti rengiama tik dėl veiksmų, kuriuos jis padarė jau prisiekęs, prieštarauja Konstitucijai.
„Mūsų manymu, Konstitucija ir Seimo statutas yra vienas kitam prieštaraujantys. Konstitucija nenumato, kad apkalta taikoma tik tuo atveju, jeigu nusikaltimą padarė prisiekęs asmuo“, – tvirtino opozicijos lyderis.
Seimo statute teigiama, kad apkaltos procesas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims pradedamas dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas.
Tuo metu minėtame Konstitucijos straipsnyje tėra nurodyta, kad „prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“.
Dar vasarį grupė Seimo narių kreipėsi į KT, ar minėtas Seimo statuto straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
KT teigimu, šis kreipimasis galėtų būti nagrinėjamas antroje šių metų pusėje.