Santuokos neįteisinusiose šeimose – daugiau vaikų
Šiuo metu Lietuva kartu su kitomis 20 valstybių dalyvauja tarptautiniame Kartų ir lyčių tyrime. Tai sudėtinė Kartų ir lyčių programos dalis, kurią sudaro apklausa ir kontekstinė duomenų bazė. Taigi yra galimybė analizuoti ne tik iš respondentų gautą, bet ir makro lygmens informaciją.
Tyrimo tikslai – tirti gimstamumo, šeimos kūrimo, irimo ir stabilumo bei gyventojų senėjimo tendencijas. Jas išsiaiškinti įmanoma todėl, kad tiriama ne tik esama situacija, bet ir ankstesnė. Mat tyrimas apima net ir 1920 m. gimusią kartą. Taip pat tiriami žmonių ketinimai ateityje – kiek ir kada jie ketina turėti vaikų, kokios sąlygos gali lemti šį sprendimą.
Tyrėjai naudoja longitiudinę metodologiją, kai kas trejus metus apklausiami tie patys respondentai. Tyrimo imtis – 10 tūkst. respondentų. Šiuo metu pateikti 2006 m. duomenys ir jau analizuojama praėjusių metų apklausa. Tyrimą Lietuvoje koordinuoja ir atlieka Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centras.
Anot centro vadovės prof. Vlados Stankūnienės, gimstamumo tendencijos kažko visai nauja neatskleidė. Kad gimstamumas Lietuvoje mažėja, niekam ne paslaptis. Jei 1920-1930 m. gimę žmonės turėjo po 2-3 vaikus, gimę 1940-1950 m. – jau tik 1,9. Jauniausios kartos jų turi dar mažiau, tačiau yra šansų, kad dar gimdys.
„Įdomu, kad mažėja vaikų skaičiaus skirtumai pagal išsilavinimą ir gyvenimo vietovę. Vyresnėse kartose skirtumas tarp aukštesnio ir žemesnio išsilavinimo žmonių siekė apie vieną vaiką – pirmieji atitinkamai turėdavo iki 2 vaikų, antrieji – beveik 3. Kartoje, kuri gimdė jau nepriklausomojoje Lietuvoje, šis skirtumas gerokai sumažėjęs. Taip pat pastebėta, kad anksčiau didžiųjų miestų gyventojai turėdavo mažiau vaikų nei kaimiečiai. Šiuo metu tokie skirtumai nyksta, nes gimstamumas kaimo vietovėse mažėja“, - pasakojo mokslininkė.
Tarp jauniausių kartų daugiau vaikų, tyrimo duomenimis, turi tos šeimos, kuriose moterys gimdė anksti ir neregistruotoje santuokoje, ypač 18-25 metų amžiaus grupėje. Anot V. Stankūnienės, tai rodo visai naują požiūrį į šeimą – žmonės tampa nebesvarbu, ar šeima įteisinta oficialiai.
Žmonės su aukštuoju išsilavinimu planuoja daugiau vaikų
Sociologams didžiulį nerimą kelia su šeimos planavimu susiję apklausos duomenys. Beje, jie panašūs visoje Europoje. Pirmą kartą užfiksuotas norimas vaikų skaičius neužtikrina net kartos atsinaujinimo. Norint, kad karta atsinaujintų, šeimose turėtų augti bent apie 2,1 vaikų, tačiau lietuviai planuoja jų turėti tik 1,88. Pagal 1988 m. apklausą žmonės planuodavo apie 2,7 vaiko, 1994 – 2,1.
„Norimas vaikų skaičius visada būna didesnis už turimą. Taigi reikėtų atimti dar 0,4 ir gausime vos 1,5 vaiko. Tai rodo intensyvaus tautos nykimo riziką“, - teigė V. Stankūnienė.
Beje, tyrimas parodė, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu pastaruoju metu planuoja turėti daugiau vaikų už mažiau išsilavinusiuosius. Pavyzdžiui, vyrai su aukštuoju išsilavinimu norėtų 1,98 vaiko, moterys – 1,93.
„Galbūt tai susiję su tuo, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu viliasi geriau įsitvirtinti darbo rinkoje, turi aiškesnes perspektyvas, kaip augins vaikus ir kaip juos aprūpins. Jie jaučiasi saugesni. Taip pat įdomu, kad gerokai daugiau vaikų nori turėti vilniečiai – net 2,15. Kituose 4 didžiuosiuose miestuose šis rodiklis siekia apie 1,75.
Greičiausiai sostinės gyvenimo dinamiškumas, ekonominė struktūra, kultūrinė aplinka nuteikia labiau optimistiškai ateities atžvilgiu. Taigi vaikų skaičius labai susijęs su ekonomika, galimybe dirbti ir užsidirbti”, - aiškino pašnekovė.
Mažėja planuojamų vaikų skaičiaus skirtumai ir pagal santuokinį statusą. 1980 m. kartos jaunuoliams praktiškai visai nesvarbu, kokioje šeimoje – įteisintoje oficialiai ar ne – gims vaikas.
Turėti vaikų skatina poreikis užsitikrinti saugumą senatvėje
Tyrėjai aiškinosi, kokios aplinkybės galėtų nulemti sprendimą susilaukti vaikų per artimiausius trejus metus.
„Kai kurie atsakymai yra visai natūralūs – dominuoja finansinė padėtis, užimtumas ir būsto sąlygos. Jas nurodė per 50 proc. respondentų. Beveik tiek pat jų nurodė ir vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą – galimybę vaiką palikti lopšelyje ar darželyje. Tuo tarpu galimybė pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis turi mažesnę reikšmę – ją paminėjo mažiau nei 40 proc. respondentų. Taigi paramos šeimai prioritetai turėtų pasisukti kiek kita linkme“, - svarstė V. Stankūnienė.
Paklausti, kokias grėsmes įžvelgia gimus vaikui, žmonės pirmiausiai nurodė finansinės padėties blogėjimą (72 proc.). Antra grėsmė – negalėjimas daryti to, ko nori (68,7 proc.). Anot demografės, tai rodo, kad ypač jaunimas pirmiausiai orientuotas į savirealizaciją.
Toliau seka užimtumo problema, bet ji aktuali tik moterims. Net 60 proc. respondenčių baiminasi, kad vaiko gimimas sumažins jų galimybes įsidarbinti ar siekti karjeros. Vyrams ši problema kur kas mažiau aktuali – ją paminėjo tik 20 proc. vyrų.
„Kita vertus, vaiko gimimas siejamas ir su tokiais psichologiniais veiksniais, kaip pasitenkinimas gyvenimu, aplinkinių nuomonė, tikrumo jausmas. Beveik 50 proc. respondentų teigia, kad vaikas pagerins jų gyvenimo kokybę ir psichologinę būseną. Taigi jei ekonominiai veiksniai mažina norą turėti vaikų, psichologiniai – jį stiprina.
Įdomu, kad pastebėta stipri orientacija į tradicinius santykius tarp kartų. Net 50 proc. respondentų teigė, kad vaiko gimimas jiems užtikrins saugumą senatvėje. Jaunesnių kartų noras save apsaugoti senatvėje netgi didesnis už vyresnių“, - apibendrino pašnekovė.
Tyrimas taip pat parodė tendenciją, kad vaiko gimimas nukeliamas vėlesniam amžiui. Pavyzdžiui, turėti vaikų per artimiausius 3 metus žada vyresni nei 25 metų jaunuoliai. Ypač dažnai vėliau gimdo aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys.