Pabandžiusi susitvarkyti gyvenimą ji susidūrė su dukters tėvo ultimatumu likti Vilniuje ir, jos teigimu, nesulaukė pagalbos iš vaiko teisių apsaugos specialistų.

Tėvas dukrą išsivežė nežinoma kryptimi

Nuo smurtaujančio vyro pabėgusi ir Vilniaus miesto krizių centre su dukrele atsidūrusi moteris, prieš dvejus metus DELFI pasakodama liūdną savo istoriją, atviravo kažkada maniusi, kad sutiko savo svajonių vyrą – protingą, sėkmingą, turtingą verslininką, ir nebūtų patikėjusi, kad viskas baigsis psichologiniu ir fiziniu teroru.

Tačiau jau apsisprendusi nutraukti santykius, moteris pateko į avariją, po kurios vos išgyveno, ir vėl krito į ankstesnį liūną. Antrą kartą jos sprendimui sutrukdė dukters gimimas. Galiausiai ji vis tiek buvo išvaryta iš namų be cento kišenėje ir su didžiulėmis paskolomis. Pora buvo nesusituokusi, todėl ir moters vardu paimtos paskolos liko jos vienos problema, o ji po avarijos liko darbinga tik 50 proc.

Vis dėlto valdiškoje įstaigoje moteris ilgai neužsibuvo – jai pavyko gauti darbą namuose, susirado butą šalia dukters mokyklos, su mergaitės tėvu buvo pasirašyta sutartis dėl jo pasimatymų su dukra ir alimentų. Ji nepagalvojo pasirūpinti tik mergaitės gyvenamosios vietos su ja nustatymu. Tai atrodė savaime suprantama.

„Po gydytojų sprendimo man daryti klubo operaciją nusprendžiau kraustytis į Rokiškį pas mamą, į nuosavą namą, kad ji man padėtų prižiūrėti dukrą, kol susitvarkysiu sveikatos problemas. Mergaitės tėvui apie išsikraustymą pasakiau, sutarėme, kad jo pasimatymai su dukra vyks ir toliau, taip pat visada pranešime, kai būsime Vilniuje. Visai prieš pat planuotą išsikraustymą, veždamas mus su dukra iš žirgyno Riešėje, paprašė manęs iškeisti 200 litų, esą 100 litų duos dukrai, tačiau grįžusi iš parduotuvės neberadau automobilio, kuriame buvo mano dukra, mano rankinė su telefonu, raktais, pinigine. Pagalbos nuėjau į seniūniją. Seniūnijos darbuotojos skambino jam, sakė, kad grįžtų, kad taip elgtis negalima. Supratusios, kad jis negrįš, paskambino į policiją. Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas taip pat paskambino jam, ragindamas atvežti dukrą ir mano rankinę, tačiau galiausiai į policiją atvyko nepažįstama moteris, kuri pareigūnams atnešė tik mano rankinę.

Kitą dieną nuvykau pas tyrėją surašyti pareiškimo dėl vaiko pagrobimo. Buvęs vyras nei į mano, nei į pareigūnų prašymus leisti man pasikalbėti su dukra nereagavo. Ilgai buvo svarstoma, ar pradėti vaiko paiešką, galiausiai po 3 valandų tampymosi man buvo pasakyta, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas, ir vaiko paieška nebus paskelbta, nes su dukra – vaiko tėvas, ir jis turi visas teises išvežti dukrą, kur nori ir kada nori. Esą jis dabar su dukra atostogauja. Mano argumentai, kad jam iškelta byla dėl smurto šeimoje, kad dukra matė mane smaugiamą, kad mergaitė buvo išvežta tik su jojimo apranga ir nieko neturi (nei rūbų, nei batų, nei mylimų žaislų, su kuriais miega), policijos pareigūnai atsakė, kad viską galima nupirkti“, - pasakojo pašnekovė.

Policija atsisakė skelbti vaiko paiešką – juk išsivežė tėvas

Ji guodėsi, kad tiek policija, tiek vaiko teisių specialistai jai tvirtino, kad pati kalta, nes neprisiteisė su savimi dukters gyvenamosios vietos. Apie tai ji net nepagalvojusi, o ir specialistai patarė tik išsireikalauti alimentus.

„Vaiko teisių apsaugos specialistų reakcija man buvo nesuvokiama. Sakau – motina esu, o tėvas pasiėmė mergaitę taip, kaip stovi. Ogi viską galima nupirkti. Sakau, kad jis gyvena su kažkokia moterimi, kuri turi, regis, du berniukus, o čia gi mergaitė. Na tai kas – o kaip šeimoje gyvenama? Esą gi ten yra moteris. Bandau sakyti, kad aš buvau pas jį tuo adresu, kurį jis nurodo, tačiau namo prižiūrėtoja sakė, kad jis čia negyvena, tai tik sodyba. Joms irgi tai normalu – esą kur nors nuomojasi. Aš juk nesu nei narkomanė, nei alkoholikė, rūpinuosi vaiku, ką puikiai atspindi ir mokyklos, kurioje mokėsi dukra, direktorės ataskaita, tačiau visi buvo tėvo pusėje“, - piktinosi moteris.

Jai teko praeiti kryžiaus kelius, kol vis dėlto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savanaudžiavimo, nes dėl pagrobimo jis negali būti pradėtas – tėvas esą negali pagrobti savo vaiko. Pretekstas pradėti tokį tyrimą buvo faktas, kad dukra pirmosiomis rugsėjo dienomis nebuvo jokioje mokykloje – nei naujoje, nei senojoje. Galiausiai policijos iniciatyva buvo surengtas abiejų tėvų susitikimas, kuriame kaip trečioji šalis dalyvavo vaiko teisių apsaugos specialistai.

„Pasirašėme susitarimą, pagal kurį mano naudai tik faktas, kad gyvenamoji dukrytės vieta – su manimi, bet tėvo pasimatymų sąlygos nustatytos tokios, kad privalėsiu gyventi tik Vilniuje. Mat jis pareikalavo matytis du kartus per darbo savaitę ir kas antrą savaitgalį. Lietuvoje tokia įstatyminė problema – vienas iš tėvų, nesvarbu, motina ar tėvas, rūpinasi vaiku, bet jei neprisiteisiama gyvenamoji vieta, kitas tėvas, kuris net nesirūpina vaiku, gali jį išsivežti, neleisti su juo matytis. Kaip džiunglėse – kuris stipresnis, tas ir laimi. Mes jau ir buto nebeturėjome Vilniuje. Laimė buvusios mokyklos, į kurią vėl grįžome, direktorė mums surado stogą virš galvos – buvo girdėjusi, kad mokyklos valytoja ieško nuomininkų. Ji ir išnuomavo mums vieno kambario butą, kuriame ir miegame, ir žaidžiame, ir mokomės.

Žinoma, tai nėra geriausias variantas lyginant su visu namu. Tačiau dukters tėvui nė motais, o vaiko teisių specialistės, susidaro įspūdis, kalba pagal nuotaiką. Iš pradžių jos ragino mane pasirašyti šį susitarimą, vėliau, jau kitos darbuotojos, nustėro, kodėl taip padariau, nes pagal šį susitarimą vaikas bus taip užtąsytas po skirtingus namus, kad nejaus stabilumo, negalės normaliai susikaupti mokslams. Esą toks susitikimų grafikas neįmanomas. Tačiau tuo metu buvau taip spaudžiama, kad būčiau pasirašiusi bet ką, kad tik pamatyčiau vaiką. Po kurio laiko jau kitos darbuotojos vėl man aiškino, kad viskas teisėta ir normalu. Nesvarbu, kad dukra, pasirodo, miegojo kartu su tėvu ir jo naująja moterimi viename kambaryje, kad grąžinta ji buvo labai kosėjanti, kad pati dukra nenori matytis su tėvu man nedalyvaujant. Esą tėvai viską sprendžia patys. Nebežinau, nei kuo tikėti, nei kuo pasikliauti“, - guodėsi vieniša mama.

Moteris atviravo, kad buvęs gyvenimo draugas po visų šių incidentų jai siūlė visokeriopą pagalbą, aprūpinti ją ir dukrą, kad tik šios liktų Vilniuje, nors iki tol su dukra bendraudavo bangomis – būdavo periodų, kai ją lankydavo, tačiau būdavo periodų, kai visiškai apleisdavo. Todėl ji nelinkusi tikėti žadamais aukso kalnais, juolab kad keisti gyvenamąją vietą šiuo metu, jos manymu, pats tinkamiausias metas, nes dukra dar neprisirišusi prie esamos mokyklos, draugų. Tačiau šiuo metu mergaitės tėvas, mojuodamas teismo patvirtinta taikos sutartimi, reikalauja griežtai laikytis esamo pasimatymo grafiko bei grasina ateiti su antstoliais, kai mama prašo neišsivežti sergančios mergaitės, o pabūti dabartiniame jų bute.

„Jis jau žino, kad apskundžiau tą taikos sutartį, gražiai grasina, kad pati sau labai blogai pasidariau. Pagal susitarimą rytojus jo pasimatymų su dukra diena, bet advokatė sakė, kad susitarimas dar neįsiteisėjo, todėl pasakiau, kad pasimatyme ir aš dalyvausiu, jis prieštarauja. Pareiškė, kad pasiims dukrą po pirmos pamokos. Vėl peštynės. Bijau, kad ir vėl nežinoma kryptimi jos neišsivežtų“, - savo baime dalinosi pašnekovė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai: taikos sutarties būtina laikytis

Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Silva Lukoševičienė teigė, kad specialistai visada pataria įteisinti vaiko gyvenamąją vietą. Nors pagal įstatymus abiejų tėvų teisės ir pareigos yra vienodos, vis dėlto tam tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, automatiškai pereina didesnės teisės ir, aišku, pareigos.

„Tačiau daugiausiai problemų kyla dėl bendravimo su vaiku, kai skyrium gyvenantys tėvai niekaip nesusitaria. Esame turėję tiek visokiausių situacijų, kad tiesiog graudu, baisu. Būna atvejų, kai vienas iš tėvų išvykęs į užsienį. Dabar išvykti nėra sunku – kito sutuoktinio sutikimo nereikia. Problemos gali iškilti kitur: kai tėvui visiškai nesudaromos sąlygos pasimatyti su vaiku. Net kai šis siūlosi pats nuskristi ir pasiimti vaiką, yra tokių piktybinių variantų, kai motinos nesutinka. Tuomet tas, kuriam trukdoma bendrauti, eina į įvaikinimo tarnybą, rašo prašymą, kad vaiką grąžintų į Lietuvą. Kartais mamos nepagalvoja, kad laikydamosios savo principų ir neleisdamos bendrauti su vaiku, gali patekti į tokią absurdišką situaciją, kad net gali būti deportuotos į Lietuvą. Vis dėlto su vaiku gyvenantis asmuo turi užtikrinti, kad kitas tėvas galėtų bendrauti su vaiku maksimaliai, kiek esamomis sąlygomis įmanoma.

Dažniausiai taikoma praktika, kai skyrium gyvenantis tėvas vaiką pasiima kas antrą savaitgalį – nuo penktadienio iki sekmadienio 18-19 val., kad mama spėtų paruošti vaiką mokyklai ar darželiui. Tačiau būna įvairių susitarimų, pavyzdžiui, tėvas pirmadienį pats nuveža vaiką į darželį ar mokyklą, o jei vaikas mažas ir turi kiekvieną dieną miegoti savo lovelėje, jis visada grąžinamas vakare. Gali būti įvairių grafikų, tačiau bendrauti pagal grafiką, mūsų nuomone, pats baisiausias dalykas. Daug geriau, kai tėvai susitaria taikiai. Beje, priešingai vyraujančioms nuostatoms, mes matome, kad vyrai nori bendrauti su vaikais. Esame gavę tik vieną motinos skundą su prašymu priversti tėvą bendrauti su vaikais daugiau. Visais kitais atvejais į mūsų skyrių kreipiasi būtent tėvai. Dažnai mamos, kurios sukuria antras šeimas, nebenori jų įsileisti. Turime labai nemažai atvejų, kai mažesni vaikai kitą vyrą pradeda vadinti tėveliu, ir peršasi mintis, kad specialiai daromos kliūtys, kad ryšys nutrūktų ir būtų galima kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kad naujas sutuoktinis vaiką galėtų įvaikinti“, - aiškino savivaldybės atstovė.

Pasak pašnekovės, minėtu atveju pasirašytos taikos sutarties privalu laikytis. Tačiau nėra taip, kad jos negalima keisti, kadangi iš pradžių teoriškai gali atrodyti vienaip, bet praktikoje pasirodyti kitaip. Pavyzdžiui, jei tėvas pasiima vaiką paprastą dieną ir jis grąžinamas neparuošęs pamokų, nes tėvas nori su juo pabendrauti, papramogauti, užuot ruošęs su juo pamokas, galima kreiptis į teismą dėl tam tikrų taikos sutarties punktų keitimo.

„Šiuo atveju moteris labai įtaigiai kartojo, kad ji norinti, kad tėvas bendrautų su vaiku, dalyvautų jų gyvenime, ir tikrai nebuvo nusistačiusi prieš tokią sutartį. Jokio spaudimo jai nebuvo. Taikos sutartis – tėvų susitarimas. Jeigu tėvai susitaria, mes šį susitarimą palaikome. Tačiau noriu pabrėžti, kad niekas negali riboti žmogaus judėjimo laisvės. Jos teisė yra išvykti, pasirinkti gyvenamąją vietą, jeigu ji mano, kad kitame mieste su vaiku jai bus geriau. Tačiau aš pati girdėjau, kaip vyras prašė likti ir žadėjo padaryti viską, kad ji galėtų gyventi Vilniuje: jis buvo pasiryžęs mokėti nuomą už didesnį butą, kadangi ji kėlė įvairias sąlygas, pavyzdžiui, kad bute tilptų akvariumas, kad būtų galima laikyti kačiukus, šuniukus, nes vaikas labai myli gyvūnėlius. Vyras žadėjo padėti, mokėti 2 tūkst. litų mėnesio vaiko išlaikymą, kompensuoti dalį sumos už klubo operaciją, ir jai tiko visos tos sąlygos. Jis netgi pasiūlė kraustytis į tuščią namą, kuriame jie anksčiau gyveno, tačiau jei netiko, kad ten nėra interneto, dar kažkas. Galiausiai abu daug kalbėdami priėmė tokį sprendimą, kuri keisti, aišku, jos valia“, - tikino S. Lukoševičienė.