Tarsi to būtų maža, Rusija sistemingai pažeidinėja Turkijos oro erdvę, o turkams numušus rusų bombonešį Sirijoje dislokavo priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksus S-400 ir iš esmės ėmė kontroliuoti oro erdvę. Neseniai Maskva dar pasipuikavo į Siriją pasiųsdama naujausių naikintuvų „Su-35S“.
Oro antpuoliais pagelbėdama Basharo al-Assado sausumos pajėgoms, Maskva Sirijoje metėsi į sukilėlių kontroliuotą regioną prie Alepo ir paskatino į Turkiją bėgti dar apie 30 000 sirų. Turkijoje iš viso jau yra apie 2,7 mln. Sirijos pabėgėlių.
Taigi Turkija, kaip ir rytinis NATO valstybių sparnas, turi tverti Rusijos karinės galios plėtrą.
„Jie vis dar neduoda ramybės mūsų aviacijai. Paskutinis oro erdvės pažeidimas buvo sausio 29 d., kuris buvo patvirtintas NATO kanalais. Mūsų prezidentas bandė pasiekti Vladimirą Putiną, tačiau pastarasis neatsakė“, - interviu DELFI pasakojo Turkijos ambasadorius prie NATO Mehmetas Fatihas Ceylanas.
Pernai lapkričio 24 d. Turkija numušė jos oro erdvę pažeidusį Rusijos bombonešį. Tai sukėlė aršią Rusijos reakciją: Maskva dislokavo priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksus ir paskelbė Turkijai ekonomines sankcijas.
Tai viena priežasčių, kodėl Rusijos atgrasinimas Turkijai tapo toks pat svarbus, kaip ir Baltijos šalims ar Lenkijai.
„Rusija suformavo A2AD juostą pradedant nuo Šiaurės jūros, pereinant prie Baltijos jūros, tada eina Ukraina, Krymas ir Sirija. Mes turime tai aiškiai suvokti, kai kalbame apie Rusijos veiksmus. Tai labai rizikinga daugeliui NATO sąjungininkių, įskaitant Turkiją“, - sako ambasadorius.
Dėl Rusijos grėsmės NATO patvirtino priemonių paketą Turkijai, į kurį įeina AWACS žvalgybinių orlaivių pasiuntimas, sustiprintas oro erdvės stebėjimas ir patruliavimas jūroje. Ispanija sutiko pratęsti „Patriot“ raketų dislokavimą prie Turkijos-Sirijos sienos.
„Mes, aišku imamės ir savų atgrasymo priemonių, nuolat patruliuojame, sekame įvykius regione, dalijamės informacija su sąjungininkais. Suprantama, Rusija ir toliau bandys mus provokuoti, bet kai aš sakau „mus“, turiu omenyje Aljansą. Taigi mes turime koordinuoti savo pajėgas. Mes elgsimės atsakingai, bet tai nereiškia, kad nustosime ginti savo šalį. Mes tikrai ją ginsime, dėl to abejonių nėra. Rusai turėtų tai suprasti. Manau, jie tai žino iš Turkijos ir Rusijos santykių istorijos. Tačiau Rusija jau yra regione. Kokios rusų intencijos? Mano asmenine nuomone, Rusija pasinaudojo proga išplėsti savo įtaką Vidurio Rytų regione", - teigia M.F. Ceylanas.
„Ką Rusija bando padaryti, tai sukurti valstybę sau Sirijos viduje. Mano asmenine nuomone, jiems nesvarbu, kas yra valdžioje, jiems rūpi sukurti marionetinę valstybę Sirijoje. Jie siekia įtvirtinti savo galią rytinėje Viduržemio jūros dalyje Arabijos pusiasalio link. Jei pažiūrėtumėte žemėlapį, Sirija yra labai patogioje pozicijoje, iš kurios galima kontroliuoti komunikaciją jūra tiek rytinėje Viduržemio jūros dalyje, tiek visoje Viduržemio jūroje. Galima pasiekti Sueco kanalą, Adeno įlanką - galima kontroliuoti visą regioną. Reikia tai suvokti projektuojant mūsų elgesį", - sako ambasadorius.
Įtrauks NATO į migracijos bėdas
Kremlius gali ploti katučių: Maskvos politika Sirijoje, kaip ir buvo galima tikėtis, dar labiau didina migrantų srautus į Turkiją. Šią savo ruožtu spaudžia Europos Sąjunga, ragindama stabdyti nelegalią žmonių migraciją Egėjo jūra.
Migrantai iš Turkijos dažniausiai renkasi jūros kelią į vieną iš daugybės Graikijos salų: sumoka apie 1500 eurų žmonių kontrabandininkams ir keliauja. A. Merkel po susitikimo su kolega iš Turkijos pabrėžė, kad NATO galėtų padėti Turkijai kontroliuoti jūros krantą ir stabdyti žmonių kontrabandą.
Turkijos nuolatinis atstovas NATO sako, kad nors Aljansas nėra pati pirmoji organizacija, kurios tikslas būtų kovoti su nelegalia žmonių migracija, tačiau jis priminė, kad 2015 m. NATO patvirtino Turkijai užtikrinimo priemones. Į šį priemonių paketą, pasak ambasadoriaus įeina žvalgybos ir stebėjimo gebėjimų didinimas. Sutrumpintai tai vadinama ISR (intelligence, suveillance, reconnaissance).
„Idėja ta, kad privalome stebėti, kas vyksta regione, įskaitant ir žmonių judėjimą. Manau, kad šiuo metu mes turime išplėsti ISR pritaikymą, jeigu prie to prisidėtų sąjungininkės. ISR jau veikia rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir, mano asmenine nuomone, tai gali būti pritaikyta ir ties Turkijos-Sirijos siena. Tai gali pasitarnauti stebint žmonių judėjimą ir Egėjo jūroje“, - teigia M.F. Ceylanas.
„Žinoma, NATO nesikaus su kontrabandininkais, bet Aljansas gali prisidėti prie kitų organizacijų pastangų teikdamas informaciją apie žmonių judėjimą“, - pridūrė ambasadorius.
Migracijos klausimai jau buvo aptarti 2015 m. lapkritį per Europos Sąjungos ir Turkijos viršūnių susitikimą, kuriame pasiektas sutarimas: Briuselis skiria 3 mlrd. eurų Turkijai, kad ši išlaikytų pabėgėlius iš Sirijos savo teritorijoje mainais už Turkijos narystės Europos Sąjungoje derybų atnaujinimą ir vizų režimo liberalizavimą Turkijos piliečiams.
Prie derybų stalo dėl migracijos sėdo net ilgametės istorinės priešininkės Turkija ir Graikija, kurios suformavo jungtinę darbo grupę ir šių metų vasario pradžioje surengė susitikimą.
„Viena šalis negali sustabdyti tokios migracijos, mes kalbame apie nežmoniškus skaičius. O po nesenų Rusijos oro antpuolių ir Sirijos režimo pajėgų veiksmų aplink Alepą, tūkstančiai žmonių pradėjo plūsti iš Alepo į Turkiją. Ir dabar apie 30 000 žmonių laukia prie Turkijos sienos“, - teigia Turkijos ambasadorius.