Sekmadienį turėjo baigtis jų kėlimas, o iškeltieji turėjo pranešti savo apsisprendimą, ar jie sutinka dalyvauti partijos lyderio rinkimuose, ar atsisako.

TS–LKD skyriai, bendruomenės, frakcijos kandidatais yra iškėlę daugiau kaip dešimt partijos narių, tačiau pasirengimą kovoti dėl pirmininko pareigų viešai yra patvirtinę vos keli.

Apie tai, kad vėl kandidatuos į partijos pirmininkus yra pranešęs dabartinis vadovas Gabrielius Landsbergis, Seimo nariai Mykolas Majauskas, Paulius Saudargas bei Agnė Bilotaitė.

Kiti iškelti kandidatai arba nusprendę nedalyvauti rinkimuose, arba sprendimą ketina paskelbti tik pirmadienį.

Kad nedalyvaus pirmininko rinkimuose neslepia Seimo nariai Irena Degutienė, Monika Navickienė, Mantas Adomėnas. Jie teigia remiantys dabartinio lyderio G. Landsbergio kandidatūrą.

Parlamentarai Rimantas Dagys, Laurynas Kasčiūnas, Valentinas Stundys ir Žygimantas Pavilionis praėjusią savaitę tvirtino dar nepriėmę sprendimo, ar varžysis dėl konservatorių vadovo pareigų.

Tarp iškeltų kandidatų yra ir Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas.

Išankstinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks vasario 11-12 dienomis.

Jei partijos vadovas nebus išrinktas per pirmąjį turą, antrajame varžysis du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Išrinkus pirmininką visuotiniu partijos narių balsavimu, jis bus tvirtinamas suvažiavime. Šis vyks kovo 4 dieną.

Paankstinti TS-LKD lyderio rinkimus paprašė G. Landsbergis, jis teigė norįs pasitikrinti pasitikėjimo mandatą partijoje.

Pirmą kartą šios partijos pirmininkas bus renkamas ketveriems metams. Iki šiol jo kadencija trukdavo dvejus metus. G.Landsbergis partijos pirmininku išrinktas 2015 metų balandį.

TS-LKD vienintelė iš Lietuvos partijų rengia tiesioginius pirmininko rinkimus.

Dėl partijos skyrių ir bendruomenių iškeltų kandidatų per slaptą balsavimą balsuoja visi TS-LKD nariai.

Per spalį vykusius Seimo rinkimus partija surinko daugiausia – beveik 22 proc. – rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje, tačiau po antrojo turo pagal mandatų skaičių liko antri.

Per antrąjį turą jie pralaimėjo net tose vienmandatėse apygardose, kur įprastai švęsdavo pergalę.

Konservatoriai Seime savo frakcijoje turi 31 atstovą, prieš tai buvusiame parlamente jie turėjo 30 vietų.