Premjeras Saulius Skvernelis ir dalis valstiečių, tarp kurių yra Stasys Jakeliūnas, Virginijus Sinkevičius, Virgilijus Poderys, stojo į A. Kubiliaus pusę ir pritaria lotyniško pagrindo asmenvardžių rašybai asmens dokumentuose. Tai reiškia, kad jie sutiktų, jei pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos su raidėmis „w“, „q“ ir „x“.

Kiti valstiečiai, iš kurių ryškiausi yra Rima Baškienė ir Povilas Urbšys, priešinasi tokiai asmenvardžių rašybai. Jie netgi kelia klausimą, kad S. Skvernelis atrodo nelabai gražiai, pasirašydamas po A. Kubiliaus dokumentu.

Trečiadienį vyko valstiečių frakcijos posėdis, kuriame S. Skvernelis išsakė savo poziciją dėl asmenvardžių rašybos. Bet viskas klostėsi gana netradiciškai: premjeras atvyko į posėdį, pristatė savo nuomonę ir greitai pasišalino pasitarti su keliais frakcijos nariais: S. Jakeliūnu, V. Sinkevičiumi, V. Poderiu ir kitais. Politikai teigia, kad kalbėjosi būtent asmenvardžių rašybos klausimais, bet tai gali būti tik dalis tiesos.

Vienas Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas sakė, kad jam susidarė įspūdis, jog S. Skvernelis tyčia erzina, mat pradėjo nuo agitacijos už A. Kubiliaus pavardžių rašybos įstatymo projektą. „Ir staiga išėjo. Čia kaip žibalas į ugnį“, - sakė DELFI pašnekovas.

Remiantis valstiečių pasakojimais, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis laikėsi tarpinės pozicijos, nors esą R. Baškienė spaudžia jį pasakyti, kad asmenvardžių rašymui su „w“, „q“ ir „x“ pritarti nereiktų.

Tačiau valstiečiai pasakoja, esą R. Karbauskis nenori užimti išankstinės pozicijos, kad paskui netektų atsitraukti. Politikas laikosi balansuotojo taktikos. Frakcijos posėdyje R. Karbauskis svarstė, kad besipriešindama lotyniško pagrindo asmenvardžių rašybai, frakcijos dalis gali likti mažumoje.

Vienas valstiečių frakcijos narys DELFI pasakojo remiantis S. Skvernelio poziciją, bet puikiai suprantantis, kad šis klausimas skaldo frakciją. Jo nuomone, tai labai paranku konservatoriams, tad nereikėtų pasiduoti skaldančioms iniciatyvoms, galbūt būtų net geriau atidėti tokį klausimą neribotam laikui.

Apie ką kalba A. Kubiliaus dokumentas

Remiantis A. Kubiliaus parengti projektu, vardai ir pavardės būtų rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galiotų nustatytos išimtys, kai asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti nelotyniško pagrindo rašmenimis.

Tai reiškia, kad už užsieniečio ištekėjusi Lietuvos pilietė, kurios pavardė rašoma lotyniškais rašmenimis, tarp kurių yra nelietuviškų raidžių, galėtų išsaugoti originalią pavardę. Tačiau jeigu jos sutuoktinio pavardė dokumente užrašyta kirilica arba kinų rašmenimis, tuomet pavardė būtų perrašoma lietuviškai pagal tarimą.

Išimtys būtų taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir paėmė jo pavardę.

Šį klausimą kelia Varšuva. A. Kubilius, būdamas premjeru kartą jau bandė priimti panašų teisės aktą, bet tuomet balsavimą pralošė. Tai laikoma didžiuliu diplomatiniu fiasko, nes tą pačią dieną Vilniuje viešėje a.a. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, kuriam tai buvo tarsi akibrokštas.

Nesutarimo taškai: urėdijos, universitetai ir pavardės

Tačiau vardų ir pavardžių klausimas nėra vienintelis, kuris kelia aistras Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje. Trečiadienį S. Skvernelis taip pat išreiškė didelį nepasitenkinimą Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, kuriam vadovauja valstietis Eugenijus Jovaiša. Pastarasis politikas priskiriamas P. Urbšio ir R. Baškienės komandai – su premjeru S. Skverneliu jų nuostatos gana radikaliai skiriasi.

Premjeras feisbuke pasipiktino Švietimo ir mokslo komiteto sprendimu pritarti Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimui nepalaukus Vyriausybės rengiamo plano aukštojo mokslo pertvarkai.

S. Skvernelis netgi pareiškė, kad kreipsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas paaiškinti, ar 1977-2016 m. Lietuvos edukologijos universitete dirbęs E. Jovaiša nepainioja interesų norėdamas išsaugoti savo buvusią darbovietę. S. Skvernelis E. Jovaišos elgseną pavadino „desperatišku bandymu išgelbėti universitetą, kuris savo esme jau seniai diskreditavo tiek mokytojo profesiją, tiek ir visą mūsų valstybės švietimo sistemą“.

Nors R. Karbaskis šį S. Skvernelio pareiškimą nurašo emocijoms, bet tai buvo apgalvotas pareiškimas – buvo pasirūpinta, kad apie tai plačiai sužinotų žiniasklaida.

Dar vienas skaldantis klausimas – urėdijų reforma. Kaip žinoma, Vyriausybė siekia 42 miškų urėdijas, Generalinę miškų urėdiją ir Valstybinį miškotvarkos institutą sujungti į vieną įmonę su 25 padaliniais regionuose. Tačiau ne visi valstiečiai tam pritaria.

Kovo viduryje Seime dėl to buvo balsuojama po pateikimo, tačiau ne viskas vyko sklandžiai: proceso viduryje padaryta pertrauka, dalis valstiečių nedalyvavo balsavime, atsimetė koalicijos partneriai socialdemokratai.

Tą pačią dieną po pateikimo urėdijų reformai buvo pritarta, bet frakcijos posėdyje Seime premjeras S. Skvernelis iškėlė pasitikėjimo komanda klausimą. Posėdyje taip pat buvo surengtas balsavimas dėl koalicijos nutraukimo su socialdemokratais, bet šią mintį parėmė tik apie 17 žmonių.