Tokie stebuklai gali vykti tik Druskininkuose ir tik R. Malinausko kieme

 (836)
Druskininkuose stebuklingų atsitiktinumų virtinė nulėmė, kad meras Ričardas Malinauskas gali džiaugtis padidintu savo kiemu valstybinės žemės sąskaita. Valstybės institucijų teigimu, tvora greta mero sklypo, užtverianti valstybinę žemę, ne pažeidžia, o gina visuomenės interesą.
Ričardas Malinauskas
Ričardas Malinauskas
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Netoli garsiojo Vijūnėlės dvaro, Turistų gatvėje yra prabangūs mero R. Malinausko namai. Prie mero sklypo tvora yra aptvertas ir gabalas valstybinės žemės, valstybinėje žemėje iškastas tvenkinys. Visu šiuo „gėriu“ gali džiaugtis vienintelis R. Malinauskas, kurio privatus kiemas padidėja valstybinės žemės sąskaita. Rugsėjo mėnesį patikrinimą teritorijoje atliko Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kuri nustatė neįtikėtiną dalyką – valstybinę žemę aptverianti tvora saugo visuomenę nuo įkritimo į valstybinėje žemėje esantį tvenkinį.

NŽT patikėjo Druskininkų savivaldybės paaiškinimais

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) patikrinimo išvados gali nuskambėti kurioziškai. Valstybinėje žemėje iškastas tvenkinys NŽT patikrinimo išvadose vadinamas „hidrotechnikos įrenginiu, skirtu paviršinio vandens surinkimui“, o valstybinėje žemėje esanti tvora – apsauga, kad žmonės neįkristų į „įrenginį“.

„Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus specialistai 2016 m. rugsėjo 12 d. vietoje patikrino kaip naudojamas žemės sklypas. Tvora, kuri pripažinta bešeimininkiu turtu teismo sprendimu, esanti žemės sklype bei dalyje privačių žemės sklypų, Turistų g., Druskininkuose, priklauso Druskininkų savivaldybei.

Minėta tvora atskiria Vijūnėlės parką nuo atviro hidrotechnikos įrenginio skirto paviršinio vandens surinkimui. Patikrinimo metu Druskininkų savivaldybės atstovai nurodė, kad Vijūnėlės parke lankosi įvairaus amžiaus žmonės, taip pat nurodė, kad šiam atviram hidrotechniniam įrenginiui neturi galimybių paskirti gelbėtoją, todėl Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora reikalinga užtikrinti visuomenės saugumą. Savivaldybės atstovai taip pat nurodė, kad šiam hidrotechniniam įrenginiui nėra nustatyta Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta“, - komentavo NŽT atstovas R. Golubovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad Druskininkų savivaldybė numato šią tvorą nugriauti. Paklaustas, ar savivaldybė turi iš žemės tarnybos leidimą tokį „įrenginį“ iškasti valstybinėje žemėje, NŽT atstovas teigė, kad tai vyko labai seniai dėl to į klausimą negali atsakyti.

Druskininkų savivaldybė: nežinome, kas iškasė „įrenginį“

DELFI kreipėsi į Druskininkų savivaldybę, klausdami, kokią funkciją atlieka „hidrotechninis įrenginys“, mat jis atrodo kaip paprasčiausia kūdra, be to, ant jos stovi lieptas. Druskininkų savivaldybė teigė, kad nežino, kas iškasė šį „įrenginį“, tačiau aiškino, kad tvenkinys saugo greta esantį parką nuo užliejimo.

„Jūsų užklausime minimas hidrotechninis įrenginys, besiribojantis su Vijūnėlės parku, kartu su drenažo tinklais, Vijūnėlės tvenkiniu ir kūdra priešais Vijūnėlės pliažą sudaro vieningą parko drenažo sistemą ir tarnauja greta Vijūnėlės parko aukščiau esančioje teritorijoje susidarančio paviršinio vandens surinkimui ir drenavimui į gruntą, taip saugodamas Vijūnėlės parką nuo užliejimo pavasariniu polaidžio vandeniu“, - komentavo Druskininkų savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Diana Sinkevičiūtė.

R. Malinausko namai
R. Malinausko namai
© DELFI montažas

Paklausta, ar savivaldybė turi NŽT leidimą eksploatuoti ar kasti „įrenginį“ laisvoje valstybinėje žemėje, specialistė teigė, kad savivaldybė net nežino, kas tą „įrenginį“ iškasė: „Savivaldybei nėra žinoma, kada ir kas atliko hidrotechninio įrenginio kasimo darbus, taip pat neturime duomenų kaip susiformavo ar buvo suformuotas hidrotechninis įrenginys.“

Dabar „įrenginio“ valstybinėje žemėje malonumais gali naudotis tik privatų sklypą šalia turintis R. Malinauskas, savivaldybė saugo šalia esančio parko lankytojus ir dėl to teigia, kad tvora valstybinėje žemėje gina visuomenės interesą ir saugo parko lankytojus nuo įkritimo į „įrenginį“. Paklausus, gal tuomet savivaldybė planuoja aptverti „įrenginį“ ir iš kitos pusės, nuo privataus sklypo, nes privataus sklypo savininkas taip pat į jį gali įkristi, savivaldybės atstovė atsakė neigiamai.

„Vijūnėlės parko ribose stovinti tvora atskiria atvirą hidrotechninį įrenginį tuo pačiu apsaugodama parko lankytojus, o fizinių asmenų privačių sklypų apsaugojimo klausimai nėra savivaldybės kompetencija“, - komentavo D. Sinkevičiūtė.

R. Malinauskas: man tvoros netrukdo

Pats R. Malinauskas, paklaustas apie bešeimininkę tvorą greta jo sklypo, teigė, kad jam tvora netrukdo. Taip pat mero teigimu, tvenkinį užtvertoje teritorijoje suformavo savivaldybė.

„Man tvoros netrukdo, be to, jos buvo prieš 30 metų, tai yra miesto senoviniuose žemėlapiuose pažymėta. Man jos netrukdo. Ten buvo Druskininkų šiltnamių teritorija, ta teritorija buvo aptverta prieš kokius 30 metų“, - kalbėjo R. Malinauskas.

Druskininkų savivaldybės atstovė DELFI tikino, kad savivaldybė nežino, kaip susiformavo „hidrotechninis įrenginys“ greta R. Malinausko sklypo. Paklaustas, galbūt jam žinomos „įrenginio“ susiformavimo aplinkybės, meras teigė, kad vamzdynus tiesė pati savivaldybė: „Ten yra pelkėta vietovė ir į tą vietą ir suvedėme lietaus kanalizaciją iš parko, kadangi po lietaus ten stovėjo didelės balos ir žolė neaugdavo. Žinoma, savivaldybė kloto vamzdžius, kasė parką. Pati ta vieta, kur yra tvenkinys, ten yra buvusi pelkėta vieta.“

Vėliau Druskininkų savivaldybė pateikė seną, 1983 metų, žemėlapį, kuriame gana sunku orientuotis, nes jis yra be sutartinių ženklų paaiškinimo. Vis dėlto savivaldybės teigimu ten yra pažymėta tvora. Tačiau dabar greta sklypo Turistų gatvėje yra pastatyta nauja tvora, o nuo 1983 metų smarkiai pasikeitė įstatymai, kurie neleidžia aptverti valstybinės žemės.

1983 metų žemėlapis
1983 metų žemėlapis
© Stopkadras

Dalį valstybinės žemės privatizavo

Kad tvora yra valstybinėje žemėje, NŽT nustatė jau prieš kelis metus. Tuomet meras R. Malinauskas teigė, kad nežino, kas pastatė tą tvorą, todėl tvora buvo pripažinta bešeimininke.

Žiūrint į archyvines žemėlapio nuotraukas panašu, kad tvenkinys buvo kastas 2006-2009 metais, būtent tada, kai šalimais vyko mero R. Malinausko namo statybos.

Buvo įtarimų, kad anksčiau R. Malinauskas buvo užsitvėręs daug didesnį plotą valstybinės žemės. Įtarta, kad privatus mero sklypas buvo 12 arų, o užtvertos valstybinės žemės plotas – 25 arai.

2013 metų rudenį Druskininkų savivaldybės administracija šalia mero R. Malinausko privačios valdos suformavo du sklypus po 9 arus paveldėtojams, buvo patvirtinti detalieji planai. Du naujuosius sklypus, suformuotus valstybinėje žemėje, apjuostoje „niekieno“ tvora gavo eilėje stovėję atitinkami žmonės. Naujieji savininkai šiuos sklypus iškart pardavė R. Malinauskui.

Taigi dalis užtvertos valstybinės žemės buvo privatizuota, Dabar, Registrų centro duomenimis, R. Malinauskas valdo tris sklypus teritorijoje. Vis dėlto, iki šiol dar liko aptverta dalis valstybinės žemės. „Niekieno“ tvora dar liko užtverti apie 3 arai laisvos valstybinės žemės bei apie 6 arai Vijūnėlio parko žemės, kurioje tyvuliuoja „niekieno“ tvenkinys.

STT pripažino, kad tvenkinys nėra „hidrotechninis įrenginys“

Visą šią R. Malinausko ir valstybinės žemės situaciją 2013 metais aiškinosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau taip lengvai nepatikėjo paaiškinimais apie „hidrotechninį įrenginį“.

„Darytina išvada, kad R. Malinauskas, kaip savivaldybės vadovas, ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti interesų konflikto, tačiau pats neatlygintinai naudojosi neteisėto statinio – tvoros sudarytais privalumais“, - rašoma STT rašte.

Druskininkų savivaldybė iki pat šiandienos aiškina, kad tvenkinys yra drenažo sistemos dalis. Tuos pačius teiginius savivaldybė dar 2013 metais buvo pateikusi STT, bet tarnybos pasitelkti ekspertai jau seniai paneigė savivaldybės žodžius. STT rašte skelbiama: Savivaldybė teigė, kad suformuotas vandens telkinys siekiant sumažinti užliejamos teritorijos plotą. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Kompentingi ir nepriklausomi ekspertai paneigė, kad vandens telkinys kartu su kitais esančiais telkiniais sudaro vieningą drenažo sistemą.

Tvenkinys valstybinė žemėje
Tvenkinys valstybinė žemėje
© Stopkadras

Savivaldybė bandė gąsdinti STT, kad panaikinus valstybinėje žemėje esantį tvenkinį, šalia esantis Vijūnėlės parkas patirs didžiulę žalą: „Atkreipiame jūsų dėmesį, kad likvidavus įrenginį, pavasarinio polaidžio metu būtų užliejama nemaža dalis Vijūnėlės parko teritorijos, kuri pelkėtų ir būtų daroma reikšminga žala parkui ir jame esantiems želdiniams.“

Tačiau STT neįtikino ir šis teiginys. „Šis teiginys minėtų ekspertų taip pat buvo paneigtas“, - rašoma STT rašte. Tarnyba pati atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neįžvelgė nusikaltimo požymių, tačiau informaciją perdavė Nacionalinei žemės tarnybai. Vis dėlto vandens telkinys valstybinėje žemėje nėra panaikintas iki dabar, jį juosianti tvora taip pat stovi kaip stovėjusi. Viskuo gali naudotis tik R. Malinauskas.

Pasirodo, jog net savivaldybės atstovai, norėdami patekti į valstybinę žemę, turi atsiklausti R. Malinausko. Kadaise toje valstybinėje žemėje savivaldybės lėšomis buvo sodinamos pušaitės. Savivaldybės atstovė STT pripažino, kad įėjimas į valstybinę žemę turi būti suderintas su meru.

„Druskininkų savivaldybei 2012 metais vykdant 29 pušaičių sodinimą minėtame aptvertame žemės sklype patekimas į valstybinę žemę buvo suderintas žodžiu su privalaus sklypo savininku, savivaldybės meru R. Malinausku“, - rašoma STT rašte.

Problemos ir dėl kito namo

Tai ne vienintelis problemiškas sklypas, kurį turi R. Malinauskas. Lapkričio mėnesį Kauno apygardos teismas nusprendė atnaujinti bylą, kurioje Druskininkų meras R. Malinauskas buvo įpareigotas nugriauti dalį statinių savo sodyboje Druskininkų savivaldybėje, Latežeryje.

Druskininkų mero Ričardo Malinausko namas
Druskininkų mero Ričardo Malinausko namas
© Stopkadras/DELFI.TV

Druskininkų apylinkės teismas buvo nusprendęs kad R. Malinauskui priklausančios sodybos projektavimo ir statybos dokumentai išduoti teisėtai, tačiau įpareigojo per pusmetį nugriauti kai kuriuos statinius, įeinančius į Ratnyčios upės 5 metrų apsaugos juostą: dalį tvoros, stoginę ir lauko židinį.

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (59)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (59)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (81)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.

Ar rizikuotų NATO atsisakyti ginti savo narę? (998)

Jei tai būtų šalies žinomumo didinimo strategija, sakytume, kad tai labai prastas sumanymas. Tačiau gynyba – sritis, kurioje nepatrauklumas labai naudingas. „Nereikia ginklavimosi varžybų – svarbiausia atgrasyti“, – tokia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žinutė, išsakyta spalio pabaigoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. Taip jis apibūdino naujausią Aljanso politiką – stiprinti pajėgumus rytiniame NATO flange, į kurį įeina ir Lietuva.

Socialines išmokas gali tekti ir grąžinti (205)

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune kapeikėlių iš valdžios laukia per 10 tūkstančių šeimų – neįgalieji, našlaičiai, daugiavaikės motinos. Nors po nedaug, bet kas mėnesį. Neseniai paaiškėjo, kad daug kauniečių, išvykusių gyventi į užsienį, socialinių išmokų neturėjo gauti, bet gavo. Apie tai klausėme Kauno miesto socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Bakšienės.