Anksčiau G. Petrikas Kaune buvo nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, tad ši ir pirmadienį skirta bausmė vėliau turėtų būti subendrintos Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriam nuteistasis yra apskundęs Kauno apygardos teismo teisėjo nuosprendį.
Kaip pabrėžė apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vladislavas Lenčikas, G. Petrikas su bendrininkais organizavo svetimo turto iššvaistymą - jis pasinaudodamas savo autoritetu ir įtaka nurodydavo išduoti kreditus be turto įkeitimo. Pasak teismo, svetimą turtą G. Petrikas iššvaistė kartu su banko valstybos pirmininku Algimantu Bartusevičiumi (jis yra miręs), jo pavaduotoja ir Paskolų komiteto pirmininke Kristina Dabašinskaite bei bendrovės „Custos“ direktoriumi Eduardu Guralija.
Teismas nurodė, kad G. Petrikas iššvaistė turtą, kai bendrovė „Custos“ negrąžino 4 mln. 512 tūkst., „Evadis“ - 4 mln. 900 tūkst., „Autopaletė“ - 4 mln. 120 tūkst., „Statybinių medžiagų investicija“ - 2 mln. 678 tūkst. Lt negrąžino gautų paskolų.
Pasak teismo, LVKB taryba, kuriai G. Petrikas vadovavo, privalėjo stebėti banko veiklą ir kontroliuoti išduodamus kreditus.
„Byloje nėra duomenų, kad LVKB taryba tikrintų banko valdybą finansinių išteklių panaudojimo klausimais“, - teismas pažymėjo, kad teikiant paskolas turėjo būti siekiama jų grąžinimo. Bylą išnagrinėjęs teismas visiškai patvirtino prokurorų pareikštus kaltinimus.
Kadangi G. Petrikas yra suimtas pagal kitoje byloje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl investicinės Kauno holdingo kompanijos turto iššvaistymo, nuteistasis toliau lieka nelaisvėje. Tiesa, kalėti jam liko jau nedaug - į bausmę buvo įskaičiuoti 3 metai ir 4 mėnesiai, kuriuos jis praleido už grotų JAV.
Išklausyti nuosprendžio G. Petrikas iš Pravieniškių pataisos namų nebuvo atvežtas – iš anksto teismui pateikė prašymą nedalyvauti nuosprendžio paskelbime. Nepalankų verdiktą nuteistasis jo advokatas Vytautas Sviderskis dar galės apskųsti apeliacine tvarka
Teismas pilnai patenkino civilinius ieškinius – žalą dėl „Custos“, „Evadis“, „Autopaletė“ turto iššvaistymo G. Petrikas turės atlyginti su anksčiau nuteistais bendrininkais, o dėl „Statybinių medžiagų investicija“ – iš savo kišenės.
Valstybės kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Plioplys G. Petriką dėl LVKB turto iššvaistymo siūlė įkalinti pusseptintų metų bei prašė priteisti jam Turto banko pareikštą ieškinį – 18 mln. 693 tūkst. Lt.
G. Petriko kaltę byloje dėl LVKB didelės vertės turto iššvaistymo pagrindžia ne tik teisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, bet ir prieš kelerius metus teismuose jau išnagrinėta baudžiamoji byla. Joje dėl LVKB turto iššvaistymo nuteisti buvę G. Petriko bendražygiai.
Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad visus reikalus LVKB tvarkė G. Petrikas – be jo leidimo paskolos su EBSW siejamoms bendrovėms nebuvo išduodamos. Pasak jų, G. Petrikas turėjo buvo autoritetingas, jo nurodymus darbuotojai turėjo besąlygiškai vykdyti. Iš viso teismas apklausė apie 50 liudytojų.
Valstybės kaltintojas teisme buvo pažymėjęs, kad dvi EBSW bendrovės buvo įsteigtos tik tam, kad gautų paskolas iš banko ir taip padengtų kitus kreditus. Pasak prokuroro, šios bendrovės realiai nevykdė jokios veiklos, nebuvo suformuotas jų įstatinis kapitalas, todėl jos apskritai net negalėjo gauti paskolų bankuose.
DELFI primena, kad teisme G. Petrikas savo kaltės dėl daugiau kaip 18 mln. 693 tūkst. Lt LVKB turto iššvaistymo, kai buvo negrąžinti keturioms EBSW priklausiusioms įmonėms „Autopaletė“, „Custos“, „Evadis“ ir „Statybinių medžiagų investicija“ suteikti kreditai, nepripažino.
Jis neigė dar 1997-aisiais buvusių jo „kolegų“ duotus parodymus, kuriuose jie tikino, kad būtent G. Petrikas sprendė visus klausimus dėl paskolų, kurios iki šiol negrąžintos. Be to, jis pareiškė niekaip nesuprantąs, kaip galėjęs paveikti banko darbuotojus suteikiant paskolas.
„Juk žmonės teisme net prieš Henriką Daktarą liudija, jie manęs negalėjo bijoti, aš neturėjau galios juos priimti į darbą, be to, LVKB mes per visas įmones turėjome vos 20 proc., o valstybė valdė 51 proc. akcijų paketą, - teisme yra kalbėjęs G. Petrikas. - Visur pateikiama, kad tuo metu EBSW turėjo absoliučią įtaką LVKB valdyme, tačiau iš tikrųjų to nebuvo - valstybė turėjo didžiausią įtaką, visą laiką reikalus eidavome derinti į ministeriją. Esu pateikiamas kaip mistinė figūra: ką pasakau, visi ir taip daro...“.
G. Petrikas aiškino, kad negalėjo ir neturėjo teisės kištis į banko operatyvinę veiklą.
„Buvo griežtai elgiamasi ir laikomasi statuto, pagal jį buvo vykdomos visos darbinės funkcijos“, - sakė kaltinamasis, pažymėjęs, kad visos LVKB bėdos prasidėjo, kai tuometinis premjeras Adolfas Šleževičius esą paprašė suteikti paskolą vienai ant bankroto slenksčio esančiai valstybės įmonei.
„Bankas sugebėjo jam atsakyti, galbūt nuo tada ir prasidėjo banko problemos, - sakė G. Petrikas. – LVKB turėjo milijardines apyvartas, tačiau banko įstatinis kapitalas tesudarė 20 mln. litų, o su tokiu kapitalu nebuvo galima suteikti ilgalaikių kreditų. Gavosi tokia priešprieša ir prasidėjo konfliktas su Vyriausybe, kuri neleido padidinti įstatinio kapitalo. Ir tai buvo pagrindinė problema, dėl ko bankas buvo sužlugdytas“.
G. Petriko teigimu, netrukus buvo pradėtos areštuoti visų su EBSW susijusių įmonių turtas, todėl jos negalėjo įvykdyti įsipareigojimų bankams.
„Mes nesitikėjome, kad gali būti areštuojamas turtas tų įmonių, kurios yra nesusijusios su Kauno holdingo kompanija, ir tai buvo mūsų klaida“, - EBSW vadovas sakė, kad tuo metu Lietuvos bankai paskolas suteikdavo pusmečiui ar metams, todėl tik nuolat iš kitų bankų skolinantis pinigus buvo galima grąžinti kreditus.
„Įvykus Kauno holdingo kompanijos krizei ir sutrikus atsiskaitymams, Vidaus reikalų ministerija pradėjo areštuoti mūsų įmonių sąskaitas ir turtą, tai sutrikdė visą tą sistemą, kad būdavo galima duoti garantijas bankams, - sakė G. Petrikas. – Dėl neteisėtų areštų tūkstančiai akcininkų nuėjo į bankrotą. Daugeliu atvejų buvo nemažai turto, kuris buvo vertingas, jeigu jis būtų išlikęs iki šių dienų, turtas būtų dar vertingesnis – vertas milijardų. Jeigu būtų nesiimta neteisėtų veiksmų, visi kreditai būtų grąžinti šiandien“.
LVKB stebėtojų tarybos pirmininkas tikino, kad neturėjo tikslo nustekenti banką, o atvirkščiai – siekė plėtoti banko veiklą.